Svarbiausi savaitgalio įvykiai: nutekinti laiškai ir migrantų srautai

Pateikiame svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą.

Koronaviruso situacija:

* Lietuvoje šeštadienį pranešta apie 75 naujus COVID-19 atvejus bei keturis mirties atvejus. Sekmadienį paskelbta apie 50 naujų atvejų ir dar dvi mirtis. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 68,4 atvejo.

* Pirmąja arba antrąja dozėmis per pastarąsias dvi paras paskiepyta per 31 tūkst. žmonių. Mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 43,2 proc. šalies gyventojų.

* Kinijoje žmonėms skiepyti panaudotų vakcinų nuo COVID-19 dozių skaičius viršijo milijardą. Tai daugiau kaip trečdalis visame pasaulyje jau panaudotų vakcinų dozių. Tačiau neaišku, kiek procentų Kinijos gyventojų jau paskiepyta. Valdžia siekia iki šio mėnesio pabaigos visiškai paskiepyti 40 proc. šalies gyventojų, kurių yra beveik 1,4 milijardo.

* Su trečia pandemijos banga besigrumianti Brazilija šeštadienį tapo antra po JAV pasaulio valstybe, kurioje nuo COVID-19 mirė daugiau kaip 500 tūkst. žmonių, tačiau daug ekspertų sako, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis. Šią savaitę vidutinis per dieną mirštančių COVID-19 pacientų skaičius pirmą kartą nuo gegužės 10-osios viršijo 2 tūkstančius. Vakcinavimas Brazilijoje vyksta lėtai, o didžiuosiuose miestuose veikia restoranai, barai.

Nutekinti laiškai. Lietuvos politikai, minimi Lenkijos Vyriausybės kanclerio Michalo Dworczyko (Michalo Dvorčyko) pernai lapkritį premjerui Mateuszui Morawieckiui (Matuešui Moraveckiui) rašytame laiške, abejoja jo autentiškumu ir nekomentuoja ten minimo turinio. Tarp paminėtų politikų – buvęs premjeras Saulius Skvernelis, dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ir teisingumo ministrai Gabrielius Landsbergis bei Evelina Dobrovolska bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba sekmadienį pranešė sulaikiusi dar 12 neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų. Užsieniečiai, prisistatę Irako piliečiais, tačiau be dokumentų, sulaikyti Ignalinos rajone. Iš viso šiemet į Lietuvą bandė patekti 419 neteisėtų migrantų, daugiausia – irakiečiai, šis skaičius penkis kartus didesnis nei per 2020-uosius.

Naujas pirmininkas. Lietuvos socialdemokratų darbo partijos naujuoju vadovu šeštadienį išrinktas Seimo narys Jonas Pinskus, pareigose jis pakeitė Gediminą Kirkilą, tapusį garbės pirmininku. Naujasis partijos vadovas teigė, kad šiuo metu svarbiausia analizuoti praėjusių rinkimų klaidas ir pasiruošti artėjantiems rinkimams. Jis taip pat sakė neatmetantis galimybės bendradarbiauti su socialdemokratais, nors pamažu ir ryškėja šių dviejų kairiųjų partijų skirtumai.

Baltarusių protestas. Šeštadienį ties Lavoriškėmis pora dešimčių Lietuvoje gyvenančių baltarusių rengė protesto akciją, kurios metu stabdė transporto priemones, daugiausia vilkikus. Akcijos organizatoriai tokiu būdu reikalavo, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas paleistų politinius kalinius, taip pat Europos Sąjunga raginama imtis griežtesnių veiksmų prieš režimą. Pasieniečių teigimu, incidentų akcijos metu neužfiksuota.

LGBT paradas. Varšuvoje šeštadienį po metų pertraukos, įvykusios dėl COVID-19 pandemijos, įvyko didžiausias LGBT paradas regione. Renginys vyko didėjant nerimui dėl gėjų, lesbiečių, biseksualų ir translyčių asmenų teisių ateities, kai LGBT teisės buvo suvaržytos pirmiausiai Rusijoje, o vėliau – Vengrijoje. Lenkijos sostinėje įvykęs „Lygybės paradas“ paminėjo 20 metų sukaktį nuo pirmojo tokio renginio. Praeityje paradas nebuvo rengiamas kasmet. Pirmaisiais metais jį dukart uždraudė meras konservatorius, pabūgęs homoseksualumo skatinimo, o pernai jis buvo atšauktas dėl koronaviruso pandemijos. Nuo pirmojo parado 2001 metais Lenkijos visuomenė tapo atviresnė gėjų teisių klausimu, veikiama narystės ES ir Vakarų šalių kultūrinės įtakos. Šių metų paradas buvo mažesnis nei 2019 metų renginys dėl vis dar galiojančių pandemijos apribojimų.

Gelbėjimo operacija. Lamanšo sąsiauryje Prancūzijos tarnybos penktadienį išgelbėjo tris savadarbes valtis, kuriomis Didžiąją Britaniją mėgino pasiekti 80 migrantų. Per pastaruosius dvejus metus, nepaisant intensyvios laivybos ir stiprių srovių pavojaus, stebimas Lamanšo sąsiaurį mėginančių kirsti migrantų skaičiaus augimas. Praėjusiais metais daugiau nei 9,5 tūkst. žmonių kirto arba mėgino kirsti Lamanšo sąsiaurį, kad pasiektų Didžiąją Britaniją iš Prancūzijos. Palyginti su 2019-aisiais, skaičius išaugo keturis kartus. Per mėginimus šeši žmonės žuvo, dar trys paskelbti dingusiais.

Ambasadoriaus grįžimas. Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas sekmadienį parskrido į Jungtines Valstijas, iš kurių dėl įtampos tarp JAV ir Rusijos buvo atšauktas konsultacijoms kovo mėnesį. Jis teigė esantis „nusiteikęs optimistiškai“. Ambasadorius į JAV sugrįžo po Ženevoje vykusio Vladimiro Putino ir Joe Bideno (Džo Baideno) susitikimo, kuriame abiejų šalių lyderiai susitarė dėl ambasadorių sugrąžinimo. A. Antonovas atšauktas konsultacijoms buvo po to, kai J. Bidenas V. Putiną prilygino „žudikui“, Maskvą tuo metu paliko ir JAV ambasadorius Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas).

Bičiulio netektis. JAV prezidentas J. Bidenas šeštadienį pranešė, kad nugaišo jo šeimos šuo Čampas (Champas), vokiečių aviganį jis pavadino „ištikimu, mylimu pastarųjų 13 metų draugu“. Bidenai atgaivino seną tradiciją JAV prezidentams laikyti augintinių, nutrūkusią valdant ankstesniam JAV lyderiui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). Bidenai į Baltuosius rūmus atsikraustė su šunimis Čampu ir Meidžoru (Majoru). Šunų mylėtojai Bidenai taip pat yra paskelbę, kad Baltuosiuose rūmuose laikys ir katę. 

Ataka Irake. Į oro pajėgų bazę, kurioje yra amerikiečių karių, sekmadienį paleista raketa, tai naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltinis. Ain Asado bazė užpulta 10 dienų po JAV pareiškimo, kad jos siūlo iki 3 mln. dolerių (2,47 mln. eurų) premiją už informaciją apie tokias atakas prieš amerikiečius Irake. Nuo 2019 metų spalio JAV objektai Irake ne kartą tapo išpuolių taikiniais. Per šias atakas, dėl kurių Vašingtonas dažnai kaltina Irano remiamas grupuotes, buvo naudojamos ir raketos. Nuo šių metų pradžios buvo buvo surengta per 40 išpuolių prieš JAV ambasadą Bagdade, Irako bazes, kur dislokuota amerikiečių karių, taip pat irakiečių vilkstines, gabenusias logistinę paramą.

Irano prezidentas. Irano prezidentu išrinktas ultrakonservatyviojo sparno dvasininkas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis). 60 metų E. Raisi prezidento pareigas iš 72 metų Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) perims rugpjūtį. Rinkėjų aktyvumas siekė vos 48,8 proc. ir buvo rekordiškai žemas. Daugelis rinkėjų pasirinko nedalyvauti, kai iš maždaug 600 pirminių pretendentų, tarp kurių buvo 40 moterų, buvo palikti tik septyni kandidatai, visi – vyrai. Tarp pretendentų, kurių nepatvirtino įtakinga Sergėtojų Taryba, buvo vienas eksprezidentas, taip pat buvęs parlamento pirmininkas. Tuo metu žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ragina išrinktojo prezidento atžvilgiu atlikti tyrimą dėl įtarimų nusikaltimų žmoniškumui ir žmogaus teisių „besiplečiančio slopinimo“.

BNS