Svarbiausi pirmadienio įvykiai: koalicijos sutartis, koronaviruso situacija, vakcinos bandymai

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Koalicijos sutartis. Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pasirašė sutartį dėl centro dešinės koalicijos.

Svarbiausios nuostatos:

* Partijos pripažįsta, kad kol kas nėra susitarusios dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo. Žadama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti verslo reguliavimą, skatinti investicijas. Socialinę atskirtį žadama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą. Pensijos, vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos sutartyje neminimos.

* Svarbiausiu prioritetu koalicija įvardija atskirties mažinimą švietimo srityje. Partijos žada vaikams „vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, kelti mokytojų algas iki bent 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau apie konkrečius veiksmus – mokyklų tinklo peržiūrėjimą ar klasės krepšelio modelio keitimą – nėra kalbama.

* Liberalų iniciatyva sutarta siekti įteisinti homoseksualų partnerystę ir nelietuviškų pavardžių rašybą pase, tačiau konservatoriai pasiliko sau teisę balsuoti laisvai, įtraukdami išlygą apie „frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą“. Koalicijos sutartyje homoseksualų partnerystė nėra tiesiogiai įvardijama kaip šeima.

* Koalicijos sutartyje apibrėžiami rėmai deryboms dėl Vyriausybės sudėties: pozicijos bus skirstomos proporcingai įvertinant mandatų skaičių, didesnį lyginamąjį svorį suteikiant premjero ir Seimo pirmininko pozicijoms. Tikėtina, kad konservatoriai gali gauti premjero poziciją ir devynis ministrus, Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininko poziciją ir du ministrų portfelius, nors gali bandyti siekti ir trečiojo, o Laisvės partija turbūt gaus tris ministrų portfelius. 

Oponentų kritika:

„Valstiečiai“ teigia, kad sutartis yra pernelyg abstrakti, o socialdemokratai perspėja, kad naujų mokestinių įplaukų nenumatymas užkirs kelią tinkamai finansuoti viešąjį sektorių, švietimo ir sveikatos apsaugą, jie taip pat žada priešintis galimam darbo santykių liberalizavimui.

Koronaviruso situacija:

* Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ paskelbė tyrimų rezultatus, kad jų kuriamos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas siekia 90 proc. Ši žinia pakurstė spartų kainų kilimą akcijų ir naftos rinkose. Tebevykdomi trečiosios fazės tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės atsparumą koronavirusui įgyja praėjus savaitei po jiems duotos antrosios vakcinos dozės, kuri sušvirkščiama praėjus 28 dienoms po pirmosios. Vakciną išbandė 43,5 tūkst. žmonių šešiose valstybėse. Bendrovės žada dar šį mėnesį pateikti parašką dėl licencijos. Ją gavusios, jos galėtų iki metų pabaigos pateikti 50 milijonų dozių. Visgi logistiniai iššūkiai išliks, nes vakcina turi būti laikoma žemesnėje nei 80 laipsnių temperatūroje.

* Per parą Lietuvoje nustatyti 1056 koronaviruso atvejai, trys žmonės mirė. Ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 944 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Didžiausią nerimą kelia tai, kad koronavirusu užsikrečia vis daugiau medikų. 

* Dėl karantino ir saviizoliacijos pažeidimų savaitgalį nubaustas 21 žmogus. Pareigūnai savaitgalį patikrino apie 2 tūkst. saviizoliacijoje esančių asmenų.

* Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė mokslininkų komandą, kuri vadovaus jo administracijos atsakui į koronaviruso pandemiją. Tai rodo, kad kova su COVID-19 bus vienas iš svarbiausių jo veiklos prioritetų, kai jis pradės eiti pareigas sausio 20-ąją.

* Ilgą laiką priešinęsis naujiems ribojimams, apie karantiną paskelbė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Sparčiai plintant koronavirusui, Vengrijoje nuo trečiadienio užsidaro universitetai, barai ir restoranai, mokyklos nutraukia pamokas vyresniems moksleiviams.

Korupcijos byla. Prokurorai perdavė teismui buvusio Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Valdimaro Bavėjano bylą, kurioje jam pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo. Įtariama, kad teisėjas galėjo siekti daryti poveikį bylai, kurioje buvo teisiamas jo draugas. V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas pernai rudenį.

Sumaištis Estijoje. J. Bideną „korumpuotu menkysta“ išvadinęs Estijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Martas Helme atsistatydino iš pareigų. Jis sakė, kad postą palieka dėl „Estijos žiniasklaidos šmeižto ir melo. „Niekas negali manęs užčiaupti“, – teigė M. Helme. Estijos prezidentė sako, kad ministro komentarai gali pakenkti Estijos santykiams su JAV ir Estijos saugumui. Jo sūnus finansų ministras Martinas Helmė, JAV rinkimus pavadinęs suklastotais, kol kas lieka pareigose, bet parlamente jam inicijuojama nepasitikėjimo procedūra. Tėvas ir sūnus vadovauja kraštutinės dešinės Estijos konservatorių liaudies partijai EKRE.

Areštai Baltarusijoje. Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ paskelbė, kad sekmadienį per demonstracijas prieš Aliaksandrą Lukašenką buvo sulaikyta daugiau nei tūkstantis žmonių. Tai – didžiausias areštuotų asmenų skaičius pastaraisiais mėnesiais. Lietuvoje gyvenanti opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pasmerkė milicijos veiksmus. „Sulaikyta daugiau nei tūkstantis žmonių, šimtai žmonių sumušti kojomis arba lazdomis. Ar tai taip jūs rodote valdžią?“, – sakė S. Cichanouskaja vaizdo įraše.

Transatlantinis ginčas. Tęsiantis ilgamečiam ginčui dėl orlaivių gamintojų „Boeing“ ir „Airbus“ subsidijavimo, Europos Sąjunga pranešė, kad nustatys naujų muitų JAV prekėms. Neoficialiomis žiniomis, ES ketina nustatyti muitus JAV pagamintiems orlaiviams, taip pat traktoriams, saldžiosioms bulvėms, žemės riešutams, šaldytoms apelsinų sultims, tabakui, kečupui ir Ramiojo vandenyno lašišai.

Delsimas Rytuose. Kinija ir Rusija kol kas atsisako pasveikinti J. Bideną su pergale JAV prezidento rinkimuose, kaip tai padarė Europos vadovai ir kai kurie JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Maskva ir Pekinas sako, kad šiuo metu dar laukia oficialių rezultatų. Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas toliau atsisako pripažinti pralaimėjimą ir artimiausiomis savaitėmis žada teiki skundus teismams dėl tariamo rinkimų klastojimo. 

Žudynės Rusijoje. Dvidešimtmetis rusas šauktinis nužudė tris karius bazėje netoli pietinio Voronežo miesto. Incidentą tiriantys Rusijos pareigūnai sako, kad nusikaltimas galėjo būti įvykdytas dėl nervinio išsekimo.

Teismas Hagoje. Buvęs Kosovo prezidentas Hashimas Thaci pirmą kartą stojo prieš tarptautinį teismą Hagoje, kuris nagrinėja buvusių Kosovo etninių albanų sukilėlių lyderių galimus karo nusikaltimus.

Neramumai Etiopijoje. Etiopijos oro pajėgos sudavė aviacijos smūgių šiauriniame pusiau autonominiame Tigrėjaus regione. Kai kurie stebėtojai perspėja, kad ši Rytų Afrikos šalis gali ristis į  pilietinį karą.

BNS