Svarbiausi penktadienio įvykiai: viruso plitimas ir situacija Baltarusijoje

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą.

Viruso plitimas. Per parą patvirtinti 22 nauji koronaviruso atvejai. Trylika žmonių užsikrėtė Lietuvoje nuo žinomų sergančiųjų, keturi atvejai yra įvežtiniai, penkių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Keturi nauji koronaviruso atvejai siejami su protrūkiu Kauno senamiestyje veikiančioje renginių vietoje „Adform kiemelis“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pranešė, kad pradėjo patikrinimus, kaip COVID-19 sergantys arba sąlytį su jais turėję žmonės laikosi izoliavimosi namuose taisyklių. Numatoma kas savaitę patikrinti penktadalį izoliacijoje esančių asmenų.

Situacija Baltarusijoje:

* Tęsiantis protestams prieš prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir milicijos smurtą, Minske nuo ryto žmonės vėl susibūrė į solidarumo grandines, darbą nutraukė šimtai darbininkų MAZ ir MTZ gamyklose.

* Valdžia paskelbė, kad iš milicijos skyrių ir sulaikymo izoliatorių paleisti 2 tūkst. sulaikytų protestuotojų. Daugelis iš jų pasakoja, kad buvo sumušti, negavo maisto ir vandens, buvo verčiami miegoti lauke.

* Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja paragino savaitgalį visoje šalyje rengti taikius protestus. „Baltarusiai niekada nenorės gyventi su ankstesne vyriausybe“, – vaizdo kreipimesi sakė į Lietuvą pasitraukusi kandidatė. Ji pareiškė turinti duomenų, kad per rinkimus surinko 60–70 proc. balsų.

* Po pertraukos viešumoje pasirodė prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Jis per pasitarimą Minske paragino didžiųjų įmonių darbuotojus nestreikuoti ir perspėjo, kad dėl to jie praras pajamas.

* Užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas pasiruošęs „konstruktyvioms ir objektyvioms“ deryboms su užsienio šalimis. Tai jis sakė po pokalbio telefonu su Šveicarijos užsienio reikalų ministru. 

* A. Lukašenkai lojali centrinė rinkimų komisija paskelbė, esą A. Lukašenka per balsavimą gavo 80 proc. balsų, o S. Cichanouskaja – 10 proc. Apie rinkimų komisijos posėdį nebuvo skelbta iš anksto, į jį nebuvo pakviesta žiniasklaidos atstovų.

* Lietuvos parlamentarai nusprendė kitą antradienį surengti neeilinį Seimo posėdį dėl padėties Baltarusijoje. Jame ketinama priimti rezoliuciją, kuria būtų raginama nepripažinti A. Lukašenkos legitimiu prezidentu ir reikalauti surengti naujus rinkimus, į Seimą taip pat kviečiami baltarusių pilietinės visuomenės aktyvistai. Seimo nariai taip pat svarsto siųsti parlamentarų delegaciją į Baltarusiją, nors yra abejonių, ar Minskas įsileis Lietuvos politikus. Tuo pat metu į posėdį rinksis ir Latvijos parlamentarai. 

* Vokietijos vyriausybė ir Europos Komisijos pirmininkė išsakė paramą iniciatyvai įvesti sankcijas už smurtą ir rinkimų klastojimą atsakingiems Baltarusijos pareigūnams. ES ministrai tokį sprendimą gali priimti penktadienio vakarą.

* Užsienio reikalų minisras Linas Linkevičius pasiūlė įkurti ES fondą, kuris padėtų nuo represijų nukentėjusiems baltarusiams. Jis su pasiūlymu kreipėsi į ES užsienio politikos vadovą Josepą Borrellį.

* Visuomenininkai Lietuvoje pradėjo lėšų rinkimą padėti baltarusių aktyvistams, o Andrius Tapinas paskelbė iniciatyvą minint Baltijos kelio metines rugpjūčio 23-ąją nutiesti gyvąją „Laisvės kelio“ grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos.

* Lietuvos verslo konfederacija paskelbė pareiškimą, raginantį Baltarusijos valdžią nutraukti smurtą ir atsisakyti veiklos ribojimų informacinių technologijų srityje.

Skylė biudžete. Valstybė per septynis mėnesius negavo 852 mln. eurų planuotų pajamų, pranešė Finansų ministerija. Dėl besitęsiančios ekstremalios padėties Lietuvos įmonės vis dar naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus.

Estijos vizitas. Į Lietuvą darbo vizito atvyko Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Susitikime su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aptarti situaciją Baltarusijoje. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai šią savaitę pasiūlė tarpininkauti sprendžiant Baltarusijos krizę.

Virusas kaimynystėje. Latvijoje patvirtintas vienas naujas koronaviruso atvejis, Estijoje – trys. Lenkijoje nustatyti 825 nauji COVID-19 atvejai, 15 pacientų mirė.

Artimieji Rytai. Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai susitarė normalizuoti santykius. Istorinis susitarimas paskelbtas tarpininkaujant JAV. Jungtiniai Arabų Emyratai tapo trečiąja arabų šalimi, kuri nusprendė sudaryti taikos sustartį su Izraeliu po Egipto ir Jordanijos. Izraelis mainais už tai įsipareigojo atidėti planuotą dalies palestiniečių žemių aneksiją. Vakarai pasveikino šį žingsnį, bet palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas jį pavadino išdavyste. Susitarimas yra svarbus užsienio politikos laimėjimas perrinkimo siekiančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Lenkijos nuosmukis. Koronaviruso krizė įstūmė Lenkiją į pirmąją po komunizmo eros pabaigos recesiją, parodė oficialūs duomenys. Bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniais trim mėnesiais, smuko 8,9 proc. Nuosmukį lėmė griežtos karantino priemonės, kurių buvo imtasi siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.

PSO raginimas. Pasaulio sveikatos organizacija paragino žmones nebijoti užsikrėsti naujuoju koronavirusu per maistą. Kinijos testuotojams aptikus šio užkrato pėdsakų maiste ir ant maisto produktų pakuočių, PSO pabrėžė, kad panikuoti nereikia, nes neužfiksuota jokių atvejų, kai koronaviruso sukeliama kvėpavimo takų liga COVID-19 būtų perduodama per maistą. „Žmonės neturėtų bijoti maisto ar maisto pakuočių, taip pat maisto perdirbimo ar pristatymo. Nėra jokių įrodymų, kad maistas ar maisto grandinė prisideda prie šio viruso plitimo“, – Ženevoje per virtualią konferenciją kalbėjo PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas Michaelas Ryanas.

BNS