Svarbiausi penktadienio įvykiai: „Kaunas pride“, migrantų krizė

Pateikiame svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą.

„Kaunas pride“. Teismas neskundžiamu sprendimu įpareigojo Kauno savivaldybę suderinti maršrutą šeštadienio „Kaunas pride“ eitynėms, skirtoms atkreipti dėmesį į LGBTQ+ žmonių teises. Savivaldybė teigia, kad sprendimą vykdys, tačiau teismas prisiimantis dalį atsakomybės už renginio pasekmes, jeigu kils pavojus žmonių saugumui.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 819 naujų koronaviruso atvejų, mirė devyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 301. Ligoninėse gydomi 604 COVID-19 pacientai, 62 iš jų – reanimacijoje.

* Per praėjusią savaitę, lyginant su ankstesne, pasiskiepijusių nuo koronaviruso pirmąja doze buvo 17 tūkst. mažiau.

Migrantų krizė:

* Per parą Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė beveik dešimt neteisėtų migrantų, nė vienas asmuo į Lietuvą nebuvo įleistas.

* Naujienų portalas 15min.lt paskelbė, kad Rūdninkų stovykloje migrantai susiskirstę kastomis, dalis gyventojų reketuojami, išnaudojami seksualiai, ten dirbantys pareigūnai migrantams parūpina alkoholio, cigarečių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad ši informacija vertinama, o apie nusikaltimus migrantai gali pranešti atsakingiems asmenims.

* Vidaus reikalų ministerija pranešė siūlanti Europos Sąjungai numatyti daugiau galimybių šalims riboti patekimą per išorinę Bendrijos sieną.

Ambasadorė Kinijoje. Vilniui įsitraukus į diplomatinį ginčą su Pekinu, į Lietuvą konsultacijoms grįžta šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė. Ambasada dirbs įprastu režimu.

Naujas vadovas. Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo konkursą laimėjo buvęs ekonomikos viceministras Elijus Čivilis, darbą pradėsiantis rugsėjo 13 dieną. Jis sako, kad dalyvauti konkurse paskatino teigiama patirtis dirbant su investuotojais ministerijoje bei įstaigoje suburta komanda.

MMA diskusijos. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba nesutarė dėl minimalaus atlyginimo didinimo nuo kitų metų. Didžioji dalis profsąjungų palaikė vyriausybės siūlymą MMA didinti 13,7 proc. iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba.

Rekonstrukcijos pradžia. Oficialiai startavo Palangos oro uosto rekonstrukcija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad atnaujinus infrastruktūrą oro uostas galėtų aptarnauti 0,2 mln. keleivių per metus daugiau nei prieš pandemiją – apie 0,5 mln. Dėl rekonstrukcijos oro uostas bus uždarytas 45 dienas.

Potvyniai Niujorke. Per rimstančios audros „Ida“ sukeltus didelius potvynius Niujorko regione žuvusių žmonių skaičius išaugo iki mažiausiai 44. Keli žmonės žuvo nesugebėję išsigelbėti iš rūsių, apsemtus po rekordinių liūčių. Nelaimės siejamos su klimato kaita. 

Japonijos premjeras. Japonijos premjeras Yoshihide Suga pareiškė, kad nesieks būti perrinktas savo partijos lyderiu per vėliau šį mėnesį suplanuotą balsavimą. Tai reiškia, kad jis baigs darbą premjero poste praėjus vieniems metams nuo jo pradžios.

Kaltinimai ES. Lenkijos teisingumo ministras apkaltino Europos Komisiją šantažu, šiai pasiūlius bloko narėms mokamas atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo lėšas susieti su Bendrijos įstatymų viršenybės prieš nacionalinę teisę pripažinimu. Varšuva yra paprašiusi iš ES milijardų eurų išmokų ir paskolų, bet Briuselis dar nėra jų patvirtinęs, nepavykstant išspręsti ginčo su Varšuva dėl teisinės valstybės principų.

Padėtis Afganistane. Europos Sąjungos šalys sutarė atnaujinti bendrą buvimą Kabule, jei saugumo sąlygos leis bendradarbiauti su Talibanu užtikrinant saugų išvykimą, pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Tuo tarpu Talibanas rengiasi pristatyti naujo režimo vyriausybę – pranešimas turėtų būti paskelbtas šeštadienį. Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi, ar Talibanas suformuos kabinetą, pajėgų valdyti karo sugriautą ekonomiką, ir gerbs pažadus dėl „įtraukesnės“ vyriausybės.

Spaudimas automobilių pramonei. Vokietijos aplinkos apsaugos grupės paskelbė, kad imasi teisinių veiksmų prieš automobilių pramonės milžines „Volkswagen“, „Daimler“ ir BMW, siekdamos jas priversti siekti ambicingesnių taršos anglies dvideginiu mažinimo tikslų, įskaitant iškastinį kurą naudojančių automobilių gamybos nutraukimą iki 2030 metų.

Pavojus medžiams. Ataskaita apie medžių padėtį atskleidė, kad maždaug trečdaliui pasaulio medžių rūšių gresia išnykti. Didžiausią grėsmę jiems kelia miškų kirtimas dėl medienos ir plečiant žemės ūkio plotus. Klimato kaita taip pat daro poveikį ir dėl jos gali žlugti kai kurios miškų ekosistemos.

BNS