Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai: rekordinis COVID-19 atvejų skaičius, iš simptomų sąrašo išbraukta sloga

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Koronaviruso situacija:

* Per parą Lietuvoje nustatyti 138 COVID-19 atvejai – tai didžiausias dienos rodiklis nuo koronaviruso atsiradimo šalyje. Daug naujų atvejų susiję su židiniais Radviliškyje, Raseiniuose ir Šiauliuose. Rekordinis atvejų skaičius užfiksuotas ir kaimyninėje Lenkijoje – čia per parą patvirtinti 1136 atvejai. Latvija pranešė apie 22 naujus atvejus, Estija – 44. 

* Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad sloga nebebus priežastis drausti lankyti švietimo įstaigas. Išbraukus slogą, sąraše lieka kiti koronaviruso infekcijai būdingi požymiai, kuriems esant švietimo įstaigų lankymas draudžiamas – kosulys, aukštesnė nei 37,3 laipsnių temperatūra ir pasunkėjęs kvėpavimas.

* Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad artimiausiu metu savivaldybių visuomenės sveikatos biurai pradės teikti nemokamas psichologines konsultacijas gyventojams, susidūrusiems su koronaviruso situacijos sukeltu stresu ir nerimu. Specialaus gydytojo siuntimo paslaugai gauti nereikia, pakaks iš anksto užsiregistruoti Visuomenės sveikatos biure.

* Praeitą savaitę karantiną įvedęs Izraelis nuo penktadienio dar labiau griežtins jo sąlygas. Vyriausybė nurodė veiklą nutraukti visiems nebūtiniems verslams, o religines apeigas ir demonstracijas leis rengti tik atvirose erdvėse iki 20 žmonių. 9 milijonus gyventojų turinčiame Izraelyje kasdien nustatoma beveik po 7 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Šalyje iki šiol mirė daugiau kaip 1300 žmonių. 

Situacija Baltarusijoje: 

* Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplės sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, pranešė Lietuvos prezidentūra. Į juodąjį sąrašą bus įtraukta daugiau kaip 100 pareigūnų, įskaitant teisėjus, prezidento administracijos, jėgos struktūrų atstovus. 

* Britanija pranešė, kad ji taip pat rengia sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, bendradarbiaudama su JAV ir Kanada. 

* Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad trečiadienį sulaikyti 364 žmonės, protestavę prieš Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją. Jie bus nubausti administracine tvarka. Ministerija patvirtino, kad pareigūnai prieš protestuotojus naudojo specialiąsias priemones.

* Teisėsauga dėl vidaus reikalų viceministro tariamo šmeižto sulaikė Baltarusijos opozicijos leidinio „Naša Niva“ vyriausiąjį redaktorių Jahorą Marcinovičių. Jam iškelta baudžiamoji byla.

* Lietuvos intelektualai Vilniuje pristatė iniciatyvą suburti Liublino ketverto regioninio bendradarbiavimo formatą, kuriame dalyvautų Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos valstybės ir A. Lukašenkos režimui besipriešinanti baltarusių tauta. Prezidentūroje Vilniuje surengtos diskusijos dalyviai ragino skatinti kultūrinius, žmogiškuosius ryšius, o aukščiausiu politiniu lygiu kol kas palikti „tuščią kėdę“ būsimam Baltarusijos lyderiui.

* Reaguodamos į Minske surengtą inauguraciją, Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos paskelbė, kad A. Lukašenka negali būti laikomas teisėtu prezidentu. Pats A. Lukašenka susitikime su Kinijos ambasadoriumi tikino nesureikšminantis Vakarų pozicijos: „Niekada neprašėme pripažinti ar nepripažinti rinkimų, ar pripažinti perrinkto prezidento teisėtumo“.

Gaisro byla. Prokuratūra teismui perdavė gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ bylą. Joje įtarimai pareikšti įmonei kaip juridiniam asmeniui, jos vadovui ir keliems darbuotojams, Aplinkos apsaugos departamento darbuotojoms. Įtariamieji savo kaltę neigia.

KGB žurnalas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro naujasis vadovas Adas Jakubauskas nusprendė iš interneto svetainės išimti KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Jis  teigė, kad „centro tyrimas visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų“. Centras sovietų saugumo verbuotų asmenų sąrašą pradėjo skelbti 2012 metų pabaigoje, o baigė 2018 metais. Jame išanalizuoti 1669 asmenų duomenys.

LRT finansavimas. Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl nacionalinio transliuotojo LRT ir kai kurių kitų įstaigų bei fondų finansavimo tvarkos. Į teismo posėdį pakviestiems Vyriausybės atstovams viešame posėdyje pripažinus, kad jie nėra susipažinę su konstitucine doktrina, teismo pirmininkas Dainius Žalimas paskelbė pertrauką iki spalio 1 dienos. 

Prezidento komunikacija. Prezidentas Gitanas Nausėda feisbuke paskelbė emocingą įrašą dėl viešos kritikos pirmosios ponios Dianos Nausėdos kalbai apie moterų teises. Prezidento teigimu, jo sutuoktinės mintis iškraipę kritikai „surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja“. Viešojoje erdvėje diskusijų taip pat sukėlė pranešimai, kad Prezidentūra atmetė tarptautinio renginio organizatorių siūlymą Prezidentūroje rengiamas diskusijas moderuoti žurnalistams Rimvydui Valatkai, Vytautui Bruveriui ir Ritai Miliūtei, prezidento kritikai tai pavadino cenzūra.

Žydų gelbėtojai. Japonų diplomatui tarpukario Lietuvoje Čijunei Sugiharai skirtoje konferencijoje Kaune pagerbti Pasaulio tautų teisuoliai – šeimos, nacių okupacijos metais slėpusios žydus. Apdovanojimai įteikti keturioms šeimoms, aštuoniems asmenims. Apdovanojimus atsiėmė jų anūkai.

Neramumai JAV. Luisvilyje Kentukio valstijoje per protestus pašauti ir sužeisti du policininkai. Neramumai kilo, teisėsaugai paskelbus, kad niekam nebus pateikti kaltinimai dėl juodaodės Breonnos Taylor nužudymo. Greitosios pagalbos skyriaus darbuotoja B. Taylor buvo nušauta savo bute kovo mėnesį, kai trys Luisvilio policijos pareigūnai, dėvėję civilinius drabužius, įsiveržė į jos namus su kratos orderiu. Sužeistų policininkų gyvybei pavojaus nėra, įtariamasis sulaikytas. Su rasizmu ir policijos veiksmais susiję klausimai yra svarbi JAV prezidento rinkimų kampanijos dalis.

ELTA