Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai: korupcija gydymo įstaigose, koronaviruso situacija

Pateikiame svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą.

Korupcija gydymo įstaigose. Teisėsauga pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl 3 mln. eurų vertės medicininės įrangos pirkimų. Įtarimai pareikšti 35 asmenims, keturi iš jų yra privačių įmonių vadovai ir šeši – gydymo įstaigų vadovai. Tarp įtariamųjų yra Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Šeškinės poliklinikos, Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos, Kėdainių ligoninės, Plungės rajono savivaldybės ligoninės, Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovai, įtarimai pareikšti bendrovių „Limeta“ ir „Graina“ vadovams.

Žvalgybos vertinimas. Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba pristatė savo kasmetinį grėsmių vertinimą. Pagrindiniai akcentai:

* Koronaviruso pandemija naudojasi radikalai ir sąmokslo teorijų skleidėjai, o Rusijai ir Kinijai tai tapo pretekstu dar labiau kontroliuoti visuomenę.

* Baltarusijos KGB vis šiurkščiau veikia prieš lietuvius, o jiems verbuoti kartais pasitelkia intymius santykius, po kurių šantažuoja kompromituojančiomis nuotraukomis. KGB domina Lietuvos vidaus tarnybos pareigūnai, teisėjai, politikai, strateginių įmonių, valstybinių institucijų bei savivaldybių darbuotojai, žurnalistai.

* Rusija pernai surengė nesėkmingą informacinę ataką prieš Lietuvą, naudodami Kremliaus režimui artimo oligarcho Jevgenijaus Prigožino antrininką.

* Astravo atominė elektrinė kelia didelę riziką Lietuvos saugumui, o Baltarusija siekia realizuoti jėgainėje pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje. „Matome tai kaip labai pretenzingą Rusijos projektą. Begalė yra incidentų šitoje elektrinėje ir labai akivaizdu, kad Baltarusijai tiesiog trūksta kompetencijos tiems procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti“, – sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. 

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyta 517 naujų COVID-19 atvejų, mirė 10 sirgusiųjų. Ligoninėse gydoma 915 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 256 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 488, Estijoje – 1153. Pagal sergamumą Europos Sąjungoje Lietuva yra devyniolikta, Estija – antra.

* Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė galimus karantino atlaisvinimus. Ji sako, kad norint juos diferencijuoti pagal situaciją skirtingose savivaldybėse, reikėtų dvigubinti testavimo apimtis. Svarstoma, kad testavimas kai kuriems žmonėms galėtų tapti privalomu. Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad karantinas galėtų būti atlaisvintas šiaurės ir vakarų Lietuvoje.

* Nuo COVID-19 paskiepyta kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Skiepytis nuo koronaviruso – tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus. Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį“, – feisbuke rašė buvusi šalies vadovė.

* Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, per du šių metų mėnesius registruota 1,2 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas. 729 pranešimai gauti dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos, 61 – dėl „Moderna“, 401 – dėl „AstraZeneca“ vakcinos.

* Europos vaistų agentūra pranešė pradėjusi pirmąsias procedūras dėl rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ patvirtinimo Europos Sąjungos teritorijoje. Rusija žada, kad jei „Sputnik V“ bus patvirtinta Europos Sąjungoje, nuo birželio jai galėtų pristatyti vakcinų, kurių pakaktų 50 mln. europiečių paskiepyti.

* Vokietijos vakcinavimo komisija pakeitė poziciją ir rekomendavo naudoti „AstraZeneca“ vakciną vyresniems nei 65-erių.

* Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, jog naujų koronaviruso atvejų skaičius Europoje vėl ėmė augti po šešių savaičių smukimo.

Pokyčiai Prezidentūroje. Iš pareigų nusprendė trauktis Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė ir prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. A. Budrytę kanclerės pareigose pakeis Agila Barzdienė, Prezidentūros komunikacijai nuo šiol vadovaus buvusi finansų ministro Viliaus Šapokos atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česniulienė. Ji šiose pareigose pakeis Ridą Jasiulionį. Pastarasis nuo šiol koordinuos Prezidentūros bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis.

Nedarbo mažinimas. Prezidentūra ir profsąjungų lyderiai aptarė nedarbo mažinimo klausimą. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad privalu diskutuoti apie darbo rinką po karantino, nes verslui atsistoti ant kojų lengva nebus. Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad pasibaigus karantinui reikėtų  tęsti subsidijas už prastovas, bet darbdaviams turėtų būti reikalavimas neatleidinėti darbuotojų. Ji taip pat sakė pasigendanti paramos nuo krizės nukentėjusioms moterims.

Atstovybė Taivane. Lietuvos Vyriausybė paskelbė planus šiemet atidaryti verslo atstovybę Taivane. Kinija pasipiktino šiuo žingsniu ir pabrėžė, kad ji griežtai prieštarauja oficialių institucijų steigimui Taivane. Pekinas Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir grąžina susigrąžinti salos kontrolę jėga.

Vėl sprogo. Nepilotuojama bendrovės „SpaceX“ raketa po regimai sėkmingo skrydžio ir nusileidimo susprogo. Tai dar viena nesėkmė, susijusi su kosminėms kelionėms kuriamos raketos „Starship“ prototipais. Neseniai nusileisdami sprogo kiti du „Starship“.

Grėsmė Kapitolijuje. Atstovų Rūmai atidėjo numatytus balsavimus, pareigūnams pranešus apie grėsmę, jog ketvirtadienį gali būti mėginama įsiveržti į JAV Kapitolijų. Jį sauganti policija teigia gavusi žvalgybos informacijos apie galimą sukarintos grupės sąmokslą įsiveržti į Kapitolijų. Policija atkreipė dėmesį į internete vykusias diskusijas, rodžiusias, jog kai kurie „QAnon“ judėjimo nariai šį ketvirtadienį laiko Donaldo Trumpo inauguracijos diena. Kai kurie „QAnon“ sekėjai mano, kad iš D. Trumpo buvo pavogta pergalė prezidento rinkimuose, ir ketvirtadienį jis pergalingai sugrįš į valdžią, kad tęstų karą su slapta pasauline Šėtoną garbinančių liberalų sekta.

Honkongo pašalinimas. Honkongas buvo pašalintas iš kasmetinio ekonominės laisvės indekso, nes jį sudarantys ekspertai nusprendė, jog miestas tapo tiesiogiai kontroliuojamu Pekino ir nebeturėtų būti išskiriamas. Honkongas daugybę metų laikėsi šio indekso viršutinėse pozicijose. Honkonge, tuo tarpu, 32 disidentai buvo sugrąžinti į kalėjimą, teismui atsisakius juos paleisti už užstatą, 15 disidentų prašymas buvo patenkintas.

Išpuolis Švedijoje. Pietinėje Švedijoje esančiame Vetlandos mieste jaunas vyras trečiadienio popietę peiliu sužalojo septynis žmones. Vietos žiniasklaida skelbia, kad išpuolį įvykdė 22 metų afganas, atvykęs į šalį 2018-aisiais. Švedų policija atlieka tyrimą dėl galimo teroristinio incidento. Trys iš užpultų žmonių patyrė gyvybei pavojingų sužeidimų, dar dviejų būklė sunki.

Išmokos Latvijoje. Latvijos vyriausybė nusprendė skirti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams ir neįgaliesiems, siekiant sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes. Tai Latvijos biudžetui kainuos 112 mln. eurų.

Muitų naikinimas. Jungtinė Karalystė ir JAV susitarė dėl muitų panaikinimo kai kurioms britiškoms prekėms, siekiant spręsti ginčą dėl valstybių paramos orlaivių gamybos gigantams „Airbus“ ir „Boeing“. Į susitarimą taip pat įtrauktas 25 proc. muito škotiškam viskiui panaikinimas. „Nuo škotiško viskio iki stiltono gamintojų – JAV sprendimas sustabdyti kai kurių JK eksporto muitų galiojimą bus naudingas įmonėms visoje JK“, – pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas.

Cunamių pavojus. Prie Naujosios Zelandijos krantų įvykus galingam 6,9 balo žemės drebėjimui, JAV Geologijos tarnyba įspėjo apie cunamių pavojų. Naujosios Zelandijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra nurodė tebesiaiškinanti, ar drebėjimas galėjo sukelti šaliai pavojų keliantį cunamį.

Situacija Mianmare. Protestuotojai sugrįžo į Mianmaro miestų gatves. Jungtinių Tautų duomenimis, trečiadienį per protestus Mianmare žuvo mažiausiai 38 žmonės. Mianmaro kariuomenė vasario 1 dieną įvykdė perversmą, išprovokavusį masinius protestus, kurie vis dažniau malšinami jėga.

BNS