Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai: koronviruso situacija Lietuvoje ir Seimo sprendimai

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Seimo sprendimai.

* Iš pareigų atleistas Genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius Adas Jakubauskas, konstatavus, kad jam nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo. Atleistas vadovas teigė patekęs tarp politinių girnų, o patį procesą vadino susidorojimu. Kandidatą į centro vadovus Seimo pirmininkė tikisi pateikti po Velykų.

* Naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku paskirtas Gediminas Šimkus. Jis pakeis dvi kadencijas centriniam bankui vadovavusį Vitą Vasiliauską. G. Šimkus žada siekti mažinti koncentraciją skandinavų bankų dominuojamame sektoriuje.

* Priimtos pataisos, leidžiančios kurti elektros kaupimo įrenginių sistemą. Maždaug 100 mln. eurų vertės kaupikliai bus naudojami momentiniam rezervui užtikrinti, o ateityje leis balansuoti vėjo jėgaines. Jie taip pat galės užtikrinti maitinimą avarijos atveju.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 869 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 803 COVID-19 pacientai, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 339.

* Praėjusią parą paskiepyta beveik 19 tūkst. žmonių – tai didžiausias per parą iki šiol paskiepytų žmonių skaičius.

* Prezidentas Gitanas Nausėda su didmiesčių merais aptarė vakcinavimą švenčių dienomis bei vangų vyriausių gyventojų skiepijimą, ragindamas ieškoti būdų juos pakviesti vakcinuotis. Vilnius paskelbė per šventinį savaitgalį sudarysiąs galimybę pasiskiepyti 12 tūkst. prioritetinių grupių atstovų.

* Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, jog baigus skiepyti sergančius lėtinėmis ligomis, toliau skiepijimas vyks keliomis kryptimis, paraleliai skiepijant didelius kolektyvus ir visuomenę. Ministerija sako, kad prioriteto tvarka skiepytis galinčių darbuotojų sąrašais pasirūpinti turėtų pačios įstaigos. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama skubiai paskiepyti pareigūnus.

* Lenkijoje pasiektas naujas didžiausias paros atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios: 35 251.

* Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad visoje šalyje uždaromos mokyklos ir įvedamas dalinis karantinas. Šis sprendimas priimtas po to, kai sausio pabaigoje jis nepaisydamas rekomendacijų nusprendė neskelbti Prancūzijoje trečio karantino.

* „Pfizer“ ir „BioNTech“ pranešė, kad jų vakcina yra veiksminga prieš Pietų Afrikos viruso atmainą.

Tarša Mažeikiuose. Aplinkosaugininkai pranešė įtariantys Mažeikių rajono ekologiškai švarių degalų komponentą gaminančią įmonę „Rapsoila“ į aplinką išleidus beveik 19 tūkst. litrų nevalytų gamybinių ir buitinių nuotekų. Bendrovė teigia, kad paleidimas buvo nustatytas ne reguliariai, o tik kartą.

Bideno investicijos. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pristatė 2 trln. JAV dolerių vertės infrastruktūros planą, kurio tikslas – modernizuoti nusidėvėjusį šalies transporto tinklą bei sukurti milijonus naujų darbo vietų. JAV vadovas tvirtina, kad planuojamos investicijos bus finansuojamos padidinant mokesčius įmonėms ir turtingiems amerikiečiams, kurie, anot prezidento, nemoka sąžiningos dalies.

Nuteisti aktyvistai. Devyni Honkongo aktyvistai nuteisti pagal kaltinimus, susijusius su neteisėtais susibūrimais organizuojant vieną didžiausių demokratinių protestų 2019 metais. Tarp nuteistųjų yra keletas žymiausių miesto demokratijos aktyvistų. 

Slovakijos vyriausybė. Slovakijoje prisaikdinta nauja vyriausybė, suformuota po to, kai ankstesnis premjeras Igoris Matovičius atsistatydino. Jo kabinetas tapo pirmuoju žlugusiu dėl savo veiksmų valdant koronaviruso pandemiją.

Bado streikas. Rusijoje kalinamas opozicionierius Aleksejus Navalnas pareiškė pradedantis bado streiką, reikalaudamas, kad jį būtų leista apžiūrėti gydytojui. Jis sako jaučiantis nugaros ir kojos skausmus bei nesulaukiantis dėl to pagalbos.

Nerimas dėl Mianmaro. Jungtinių Tautų pasiuntinė Mianmarui paragino Saugumo Tarybą imtis veiksmų dėl valstybėje didėjančios krizės ir įspėjo dėl pilietinio karo bei kraujo liejimo grėsmės. „Jei tik lauksime, kol jie bus pasirengę kalbėtis, padėtis šalyje tik pablogės. Gresia skerdynės“, – įspėjo Christine Schraner Burgener.

BNS