Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai: koronaviruso situacija ir Astravo atominė elektrinė

Pateikiame svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 339 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki žmonės. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 244 – paskutinį kartą toks rodiklis šalyje buvo kovo antroje pusėje. Ligoninėse gydomi 646 COVID-19 pacientai, iš jų 74 – reanimacijoje. Per parą paskiepyta beveik 39 tūkst. žmonių, iš jų 18,7 tūkst. – pirmąja doze.

* Pranešta, kad Lietuvoje gegužę nuo koronaviruso paskiepyti daugiau nei pusšimtis Europos Sąjungos šalių diplomatų, dirbančių Baltarusijoje. Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, pagelbėti diplomatams Baltarusijoje nuspręsta, nes jie neturi galimybės pasiskiepyti ES registruotomis vakcinomis.

* Italija pradėjo nuo koronaviruso skiepyti paauglius nuo 12 metų, Prancūzija jiems skiepytis leis nuo birželio vidurio.

Išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutiniu ir neskundžiamu nuosprendžiu išteisino buvusį „tvarkiečių“ lyderį, per apkaltą pašalintą prezidentą Rolandą Paksą ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską prekybos poveikiu baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kyšininkavimas byloje nebuvo įrodytas. R. Paksas išteisinimą pavadino „teisingumo gurkšniu“.

Elektros jungtys. Baltarusijos Astravo atominės elektrinės pirmajam blokui išduotas pramoninio naudojimo leidimas. Į tai reaguodama Lietuva pranešė pradedanti teisinį procesą siekiant perimti jungčių su Baltarusija kontrolę. Taip siekiama įgyvendinti „antiastravinį įstatymą“, draudžiantį į Lietuvos rinką patekti elektrai iš trečiųjų šalių, kur veikia nesaugios branduolinės elektrinės.

Vizitas Briuselyje. Premjerė Ingrida Šimonytė Briuselyje susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen bei paprašė didesnio Europos Komisijos dėmesio, stiprinant pasienio su Baltarusija kontrolę.

Izraelio koalicija. Izraelio opozicijos lyderis Yairas Lapidas vėlai trečiadienį paskelbė, kad jam pavyko sutelkti plačią koaliciją, išstumsiančią iš valdžios ilgametį ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Koaliciją dar turės patvirtinti įstatymų leidėjai. Jeigu kurie nors partneriai nuspręstų pasitraukti iš „pokyčių“ aljanso, Izraelis tikriausiai žengtų į naujus rinkimus, ir jie būtų jau penkti per kiek ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį.

Pratasevičiaus įrašas. Valstybės kontroliuojama Baltarusijos televizija paviešino sulaikyto opozicijos tinklaraštininko Ramano Protasevičiaus vaizdo įrašą, kuriame šis teigia, jog jam pakenkė „savi“. Baltarusijos nepriklausomas žmogaus teisių centras „Viasna“ pareiškė, jog šie pasisakymai išgauti taikant psichologinį spaudimą.

Olimpiados savanoriai. Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai pranešė, kad dėl koronaviruso rizikų ir kitų priežasčių pasitraukė 10 tūkst. iš 80 tūkst. savanorių. Vis dėlto, organizatorių teigimu, žaidynėms tai įtakos neturės.

Gaisras Irane. Irano sostinės pietuose esančioje naftos perdirbimo gamykloje po nuotėkio ir sprogimo suskystintųjų dujų linijoje kilo didžiulis gaisras. Pranešama, kad gaisrą pavyko suvaldyti ir jį tikimasi artimiausiu metu užgesinti.

Paskola Baltarusijai. Baltarusija pranešė gavusi antrąją Rusijos valstybinės paskolos dalį – 0,5 mlrd. JAV dolerių atitinkančią sumą Rusijos rubliais. Dėl iš viso 1 mlrd. JAV dolerių vertės Maskvos paskolos Minskui susitarimas buvo pasiektas pernai gruodį, tuomet pervesta pirmoji jos dalis.

Susitikimas su karaliene. Bakingamo rūmai pranešė, kad britų karalienė Elizabeth II birželio 13 dieną asmeniškai susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu po Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo, vyksiančio Jungtinėje Karalystėje.

Veneros tyrimai. NASA paskelbė planuojanti iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas. Jos turėtų padėti išsiaiškinti, kaip Žemės artimiausia kaimynė virto pragarą primenančiu pasauliu, nors mūsiškėje planetoje suklestėjo gyvybė. Misijos reikmėms jau išskirta apie 500 mln. dolerių. Planuojama, kad tyrimų zondai bus paleisti maždaug 2028–2030 metais.

Taršos grėsmė. Šri Lankoje baiminamasi didelio kuro išsiliejimo iš skęstančio sudegusio krovininio laivo. Singapūre registruotame laive, kuriame 13 dienų siautėjo ugnis, yra 278 tonos degalų ir 50 tonų mazuto. Anksčiau ekologinę katastrofą sukėlė iš degusio laivo į aplinką patekusios smulkios plastiko dalelės.

BNS