Svarbiausi antradienio įvykiai: viruso plitimas, situacija Baltarusijoje, latvių nerimas

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Viruso plitimas. Per parą nustatytas 21 naujas koronaviruso atvejis, 16 iš jų – Vilniaus apskrityje. Po kontakto su sergančiaisiais užsikrėtė 16 žmonių, registruoti trys įvežtiniai atvejai, dviejų žmonių užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos. Latvijoje per parą patvirtinti penki COVID-19 atvejai, Estijoje – devyniolika, Baltarusijoje – 82, Lenkijoje – 763, Rusijoje – 4696.

Situacija Baltarusijoje:

* Minske prie Švietimo ministerijos protesto akciją surengė mokytojai ir studentai. Jie demonstraciją surengė po to, kai prezidentas Aliaksandras Lukašenka švietimo ministrui nurodė atleisti mokytojus, palaikiusius opozicijos protesto akcijas.

* Baltarusijos teisėsauga kaip liudytoją apklausė Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narį Pavelą Latušką. Užsienio reikalų ministerija atleido vyriausiąjį archyvarą Viačeslavą Kazančekovą, kuris viešai pasmerkė smurtą prieš protestuotojus. Policija dėl pirmadienio protesto akcijų iškėlė tris baudžiamąsias bylas ir surašė 39 administracinius protokolus.

* Opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja iš Vilniaus vaizdo ryšiu kreipėsi į Briuselyje susirinkusius Europos Parlamento narius. Ji pareiškė, kad Baltarusijoje vyksta taiki demokratinė revoliucija, tačiau ji nėra nukreipta prieš Rusiją, jos vienintelis tikslas – nauji sąžiningi rinkimai. „Baltarusija pabudo. Mes jau nesame opozicija – dabar mes esame dauguma, vyksta taiki revoliucija. Ši revoliucija nėra geopolitinė, tai nei prorusiška, nei antirusiška revoliucija, tai nėra ir antieuropietiška ar proeuropietiška revoliucija, tai – demokratinė revoliucija“, – sakė S. Cichanouskaja.

* Lietuvos Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad per pastarąsias kelias savaites į Lietuvą atvyko 20 baltarusių dėl humanitarinių priežasčių. Lietuvos vyriausybė režimo persekiojamiems baltarusiams galimybę atvykti į šalį „ypatingais humanitariniais tikslais“ sudarė rugpjūčio 12 dieną.

Rugsėjo 1-oji. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius pranešė, kad ugdymas nuo rugsėjo 1 dienos vyks įprastu būdu mokyklų patalpose, laikantis rekomenduojamų saugumo sąlygų. Mokyklos raginamos sumažinti skirtingų klasių, srautų kontaktą. Pamokose dėvėti kaukių mokiniams nereikės, tačiau jos rekomenduojamos bendrosiose erdvėse, jei nėra galimybės suvaldyti mokinių srautus koridoriuose pertraukų metu. Mokytojai, jei tarp mokytojo ir mokinių yra galimybė išlaikyti ne mažiau kaip dviejų metrų atstumą, gali dirbti bei apsaugos priemonių, tačiau pamokos metu, kai mokytojai konsultuoja mokinius, juda tarp mokinių, jiems reikės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Ribojimai Vyriausybėje. Vyriausybė pranešė, kad dėl koronaviruso rizikos premjero Sauliaus Skvernelio spaudos konferencijos nuo šiol vyks nuotoliniu būdu tiesiogiai nedalyvaujant žurnalistams.

Ekonomistų prognozės. „Swedbank“ ekonomistai paskelbė prognozę, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis mažiausiai euro zonoje – tik 1,7 procento. Didžiausias nuosmukis prognozuojamas labiausiai nuo viruso nukentėjusioms bei nuo turizmo priklausomoms šalims – Ispanijai, Italijai ir Prancūzijai. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad sparčiai didėjant valdžios sektoriaus išlaidoms artimiausiais metais Lietuvoje gali įsibėgėti infliacija.

A. Zuoko pareigos. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) direktoriaus pareigų konkursą laimėjo buvęs meras Artūras Zuokas. Savivaldybė teigia, kad konkursą organizavo jos pasamdyta personalo atrankos bendrovė.

Latvių nerimas. Latvijos viešbučių ir restoranų asociacija perspėjo, kad privalomos izoliacijos įvedimas atvykėliams iš Lietuvos itin pakenktų Latvijos turizmui. „Šią vasarą dauguma turizmo industrijos klientų atvyko tiesiogiai iš Lietuvos. Vietinė rinka yra per maža kompensuoti galimą Lietuvos turistų praradimą“, – BNS sakė asociacijos vadovė Santa Graikste. Lietuvoje daugėjant susirgimų koronavirusu, Latvijos vyriausybė artimiausiu metu planuoja svarstyti, ar peržengus numatytą ribą Lietuva bus automatiškai įtraukta į vadinamąjį „geltonąjį sąrašą“.

A. Navalno apnuodijimas. Europos Sąjunga paragino Rusijos tarnybas atlikti nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo. Berlyno ligoninė „Charite“ pranešė, kad A. Navalnui atlikti tyrimai rodo apnuodijimą medžiaga iš cholinesterazės inhibitorių grupės. Anot gydytojų, jo būklė stabili. Kremlius pareiškė, kad vokiečių gydytojų išvados yra skubotos.

D. Trumpo kampanija. JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbtas Respublikonų partijos kandidatu šalies vadovo rinkimuose. Jis apkaltino demokratus planuojant klastoti rinkimus plačiau taikant balsavimą paštu. „Vienintelis būdas, kaip jie gali atimti šiuos rinkimus iš mūsų – jeigu rinkimai bus suklastoti“, – teigė D. Trumpas.

Lyčių lygybė. Berlyno kino festivalis paskelbė, kad ateityje nebeskirs „Sidabrinio lokio“ apdovanojimų geriausiam aktoriui ir aktorei. Organizatoriai sako norintys tokiu būdu eliminuoti lyčių hierarchiją. Nuo ateinančių metų Berlynalė apdovanos tik geriausią pagrindinio vaidmens atlikėją ir geriausią antrojo plano aktorių.

„TikTok“ ieškinys. Populiari trumpų vaizdo įrašų platforma „TikTok“ pareiškė ieškinį JAV vyriausybei. JAV administracija teigia, kad ši programėlė yra grėsmė nacionaliniam saugumui, o prezidentas Donaldas Trumpas nurodė terminą programėlės veiklą JAV perduoti amerikiečių bendrovei. „TikTok“ ieškinyje įrodinėja, jog platforma grėsmės nekelia.