Svarbiausi antradienio įvykiai: galimybių paso idėja, abiturientų grįžimas į mokyklas

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių. Ligoninėse gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 453.

* Svarstoma ateityje ilginti laiką tarp „Pfizer“ vakcinos dozių. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai leistų „kuo didesnę apsaugą suteikti kuo platesniam ratui žmonių“. Siūlymą linkę palaikyti ekspertai, tačiau Vaistų kontrolės tarnyba – skeptiška.

* Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasiūlė įteisinti galimybių pasą, kuris turintiems neigiamą COVID-19 testą, pasiskiepijusiems ar persirgusiems atvertų daugiau šiuo metu uždarytų veiklų. Vėliau jis būtų prijungtas prie ES kuriamo imuniteto pažymėjimo.

* I. Šimonytė žada pagalbą savivaldybėms, kur skiepijimas vyksta vangiai: svarstoma, kad tiesiai pas žmones su vakcinomis galėtų būti siunčiami karo medikai ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikai. Ši tarnyba sako esanti pasirengusi imtis vakcinavimo.

* Apie pusei abiturientų ir apie 66 proc. mokytojų turint imunitetą nuo koronaviruso, ministerija svarsto dvyliktokų grįžimą į mokyklas. Profesinės sąjungos iš esmės pritaria siūlymui. Tai galėtų įvykti iki balandžio pabaigos.

* Lietuva gavo pirmąją „Johnson & Johnson“ vakcinos siuntą. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų sveikatos priežiūros institucijos rekomendavo sustabdyti šios vakcinos naudojimą, kol tiriamas ryšys tarp vakcinos ir kraujo krešulių. „Johnson & Johnson“ vakcina, skirtingai nei kitomis šiuo metu patvirtintomis, skiepijama vieną kartą.

* Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė esąs nusivylęs lėtais vakcinavimo tempais ir teigė, kad atsakomybė dėl to tenka sveikatos ministrui Danieliui Pavlutui. Latvija tikėjosi balandį pradėti masinę gyventojų vakcinaciją, tačiau dabartinėmis prognozėmis tai įvyks ne anksčiau gegužės, o šalyje kaupiasi vakcinos atsargos.

* Jungtinė Karalystė paskelbė pasiekusi tikslą iki balandžio vidurio bent viena doze paskiepyti visus vyresnius nei 50-ies ir didžiausios rizikos žmones: paskiepyti 95 proc. tokių gyventojų.

* Vokietijos vyriausybė pritarė kontroversiškoms pataisoms, kurios suteiktų Berlynui daugiau įgaliojimų imtis griežtesnių priemonių koronaviruso epidemijai sutramdyti, tokių kaip komendanto valanda. Įstatymą dar svarstys parlamentas.

Seimo posėdis:

* Parlamentarams pristatyta Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Toliau ją svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vyks frakcijų susitikimai su kandidatu.

* Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas pateikė įstatymų pataisas, kurios nuo liepos dar labiau suvaržytų galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės veikla. 

* Seimas linkęs leisti sklypus miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams iš žemės savininkų perimti viešiems želdynams kurti. Galutinis sprendimas bus priimtas vėliau. 

* Po svarstymo taip pat pritarta, kad nuo 2022 metų savininkai bendro naudojimo vietose negalėtų laikyti nenaudojamų automobilių.  

Valantino atleidimas. Prezidentas Gitanas Nausėda pasibaigus kadencijai iš pareigų atleido teismo pirmininką Algimantą Valantiną. Jis liks dirbti šio teismo teisėju. 

Padėtis Ukrainoje. Toliau auga įtampa Rytų Ukrainoje. NATO paragino Rusiją sustabdyti savo nepateisinamą pajėgų kaupimą Ukrainos pasienyje, anksčiau deeskaluoti situaciją Rusiją ragino Didžiojo septyneto valstybės. Rusija savo ruožtu apkaltino NATO valstybes verčiant Ukrainą parako statine. Išreikšdamas solidarumą į Ukrainą šią savaitę vyks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai. Pirmadienį per susirėmimus su prorusiškais separatistais žuvo du ukrainiečių kariai.

JAV parama. Jungtinės Valstijos pranešė Vokietijoje papildomai dislokuosiančios 500 karių. Šis žingsnis rodo dabartinio prezidento Joe Bideno pozicijos skirtumus lyginant su jo pirmtaku Donaldu Trumpu, planavusiu mažinti Vokietijoje dislokuotą kontingentą.

Ramadano pradžia. Musulmonai visame pasaulyje pradėjo laikytis Ramadano – pasninko mėnesio. Skirtingos šalys jo metu taikys skirtingus apribojimus: kai kur maldininkai raginami melstis namie, kitur, laikantis saugumo reikalavimų, atveriamos mečetės.

Vandens išleidimas. Japonijos vyriausybė nusprendė išleisti į vandenyną per milijoną tonų išvalyto vandens iš avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės. Vanduo tikriausiai bus išleistas ne anksčiau kaip po dvejų metų. Sprendimą palaiko Tarptautinė atominės energijos agentūra, tačiau jam priešinasi vietos žvejų bendruomenės, susirūpinimą išreiškė Pekinas ir Seulas.

BNS