REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Gruodžio 29 d. 09:46

Svarbiausi 2023 metų Lietuvos įvykiai

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS


287701

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2023-aisiais.

SAUSIS

Sausio 10 dieną Vilniuje atidarytas Laisvosios Europos ir Laisvės radijo biuras. Jame dirba žurnalistai iš Baltarusijos, kurie buvo priversti bėgti iš šalies po Vakarų nepripažįstamų 2020 metų prezidento rinkimų, taip pat komanda iš „Current Time“ televizijos.

Sausio 13 dieną Pasvalio rajone sprogo dujotiekio vamzdis, atvira liepsna siekė apie 50 metrų aukštį. Per sprogimą niekas nenukentėjo, jis įvyko dėl techninių priežasčių.

Sausio 20 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl prekybos poveikiu sulaikė buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovą Kęstutį Jucevičių. Tyrimo duomenimis, jis paėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie pakeistų kyšio davėjo statusą viename ikiteisminiame tyrime. Spalį Vilniaus miesto apylinkės teismas K. Jucevičių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jis perduotas laiduotojui. Prokuratūra šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui, šis dar nepaskelbė sprendimo.

Sausio 23 dieną Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl apribotos rašytojos Neringos Macatės pasakų knygos „Gintarinė širdis“, aprašančios tos pačios lyties asmenų santykius, leidybos. Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė saviraiškos laisvę. Reaguodama į tai, Vyriausybė siūlė iš įstatymo išimti nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Seimas šias pataisas atmetė.

Sausio 24 dieną Vyriausioji rinkimų komisija panaikino konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus Seime. K. Bartoševičius iš parlamento pasitraukė pats, vėliau paaiškėjo, kad jis figūruoja ikiteisminiame tyrime dėl galimo keturių mažamečių ir nepilnamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo. Galop eksparlamentarui buvo pareikšti įtarimai, jis kaltės nepripažįsta. Byla jau yra perduota Panevėžio apygardos teismui, ji pradėta nagrinėti spalį.

Sausio 25 dieną Vilniui suėjo 700 metų. Šį jubiliejų Lietuvos sostinė šventė visus metus – vyko koncertai, parodos, festivaliai, eksponuotas XIV amžiaus kunigaikščio Gedimino laiško nuorašas, atidengtas šį laišką įamžinantis paminklas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Vilniui „Miesto gelbėtojo“ vardą.

Sausio 27 dieną prestižiniame Sandanso kino festivalyje JAV režisierė Marija Kavtaradzė pelnė apdovanojimą už filmo „Tu man nieko neprimeni“ režisūrą.

VASARIS

Vasario 9 dieną nesutarus dėl Regionų frakcijos Seime pervadinimo neutraliu vardu iš jos pasitraukė keturi parlamentarai, tai lėmė frakcijos subyrėjimą.

Vasario 11 dieną popiežius Pranciškus monsinjorą Rolandą Makricką paskyrė tituliniu Tolentino vyskupu ir suteikė jam asmeninį arkivyskupo titulą.

Vasario 15 dieną Vyriausybės kultūros ir meno premijos skirtos režisieriui Laurynui Bareišai, kompozitoriui ir atlikėjui Andriui Kulikauskui, animatoriui Iljai Bereznickui, rašytojui Alvydui Šlepikui, literatūrologui, vertėjui Vytautui Bikulčiui, architektui Gintarui Čaikauskui, šokio kritikui, kultūros vadybininkui Audroniui Imbrasui, muzikologei Laimutei Ligeikaitei-Grubevičienei, menininkei Marijai Marcelionytei-Paliukei, choreografui Martynui Rimeikiui, teatrologei Daivai Šabasevičienei, menininkei Emilijai Škarnulytei.

Vasario 17 dieną Konstantinopolio patriarchatas nusprendė į kunigų luomą grąžinti penkis anksčiau metropolito Inokentijaus iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus. Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog šie dvasininkai iš kunigų luomo pašalinti ne dėl bažnytinių nusižengimų, bet dėl jų pozicijos dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Vasario 20 dieną Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai nusprendė likviduoti už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio su bendražygiais įsteigtą „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“. Šios organizacijos nariai kėlė sau tikslą užmegzti draugiškus santykius su Rusija ir Baltarusija. Įstaiga galop likviduota lapkritį.

Vasario 23 dieną prezidentas Gitanas Nausėda pasaka pavadino žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“. Rudenį Seimas pagal ją nutarė pradėti parlamentinį tyrimą dėl 2018 metais Valstybės saugumo departamento vadovų nurodymu atliktos tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmonių patikrinimo.

Vasario 25 dieną finišavo didžiausia Lietuvoje labdaros Ukrainai akcija „Radarom“. Per ją surinkta 14 mln. eurų Ukrainos oro erdvės daugiafunkciniams taktiniams stebėjimo radarams įsigyti.

Vasario 28 dieną Palangoje atidengtas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai. Anksčiau jį ketinta statyti Vilniuje, bet sostinės valdžia atsisakė įgyvendinti projektą.

KOVAS:

Kovo 1 dieną žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė straipsnį apie Neringos tarybos narių neskaidriai naudojamas išmokas veiklai vykdyti, taip įsiūbuodamas vadinamąjį „čekiukų“ skandalą.

Kovo 1 dieną Valstybės saugumo departamentas įspėjo, kad į Baltarusiją vykstantys lietuviai verbuojami bendradarbiauti su priešiškų šalių žvalgyba.

Kovo 5 dieną vyko savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų pirmasis turas. Daugiausia tarybų narių mandatų – 375 – iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija, merų rinkimus laimėjusi 17-oje savivaldybių. Vilniaus meru tapo Valdas Benkunskas, trečiai kadencijai perrinkti Kauno, Panevėžio ir Šiaulių merai Visvaldas Matijošaitis, Rytis Mykolas Račkauskas, Artūras Visockas, o Klaipėdos vadovu tapo Arvydas Vaitkus.

Kovo 9 dieną Lietuvos žvalgyba pristatė kasmetinį grėsmių vertinimą. Jame teigiama, kad Rusija karą Ukrainoje yra pasiruošusi tęsti dar dvejus metus. Žvalgyba taip pat pabrėžė, kad Rusijos karių buvimas Baltarusijoje sutrumpina Lietuvos greitos reakcijos galimybę, jei prasidėtų kariniai veiksmai.

Kovo 10 dieną Lietuvos futbolo federacijos prezidentu išrinktas Edgaras Stankevičius. Jis pareigose pakeitė iki šiol federacijai vadovavusį Tomą Danilevičių.

Kovo 14 dieną Lietuvos Seimas privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ pripažino teroristine organizacija.

Kovo 14 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Danguolė Bublienė paskirta jo pirmininke.

Kovo 16 dieną paskirti trys nauji Konstitucinio Teismo teisėjai. Jais tapo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, mokslininkas Tomas Davulis ir Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas.

Kovo 21 dieną Finansų ministerija pristatė mokesčių pertvarką. Be kitų dalykų, pagal ją siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą ir plėsti NT mokesčio bazę, tačiau po aršių ginčų tarp politikų reformos priėmimo sutarta neskubinti.

Kovo 21 dieną Vilniuje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I pranešė, kad Lietuvoje atsiveria galimybė sukurti bažnytinę ortodoksų struktūrą, nepriklausomą nuo Maskvos patriarchato.

Kovo 21 dieną Seimas paskyrė pirmąjį šalies istorijoje žvalgybos kontrolierių – juo tapo Nortautas Statkus.

Kovo 27 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus gavo režisieriai Gytis Bernardas Padegimas ir Eglė Švedkauskaitė, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, aktoriai Mantas Zemleckas ir Digna Kulionytė.

Kovo 28 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė atsistatydino iš pareigų dėl kovą vykusių savivaldos rinkimų organizavimo nesklandumų. Birželį į šias pareigas paskirta Lina Petronienė.

Kovo 30 dieną buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pranešė atsisakantis parlamentaro mandato.

BALANDIS

Balandžio 5 dieną paskelbta, kad prezidentas Gitanas Nausėda priklausė Komunistų partijai, valdžiusiai Lietuvą sovietinės okupacijos metais. Į partiją jis įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui Komunistų partijos veikloje prezidentas teigė nedalyvavęs.

Balandžio 19 dieną paskelbta, kad Lietuvos diplomatė Jovita Neliupšienė atrinkta vadovauti Europos Sąjungos misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Balandžio 25 dieną keliautojas, irkluotojas Aurimas Valujavičius baigė keturis mėnesius per Atlantą vienviete valtimi „Lituanica“ trukusią kelionę ir pasiekė Majamio pakrantę. Perplaukęs 8 tūkst. kilometrų vandenyną irkline valtimi nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies jis tapo pirmuoju tai padariusiu lietuviu.

Balandžio 25 dieną Seimas įstatymu įteisino migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.

Balandžio 26 dieną Valstybės saugumo departamentas savo metinėje ataskaitoje paskelbė, kad pernai Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgybos keletą kartų bandė verbuoti žmones Lietuvoje, šie mėginimai nebuvo sėkmingi. VSD taip pat teigia šešiems asmenims praėjusiais metais rekomendavę neleisti atvykti į Lietuvą dėl įtariamų sąsajų su teroristinėmis organizacijomis.

Balandžio 26 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai. Vėliau Seimas bendruosius kriterijus mokykloms perkėlė į įstatymą.

GEGUŽĖ

Gegužės 2 dieną Neryje aptiktas tris mėnesius ieškoto vilniečio Mykolo Davidonio kūnas, į jo paieškas buvo be teisėsaugos buvo įsitraukę daugybė žmonių.

Gegužės 8 dieną po šešias savaites trukusios gelbėjimo operacijos išlaisvinti netoli Kongo krantų piratų užgrobtame laive „Monjasa Reformer“ įkaitais buvę lietuviai.

Gegužės 8 dieną Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją.

Gegužės 9 dieną prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos skatinimo bei kurstymo po Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio antisemitinių įrašų feisbuke – jie sukėlė šalies vadovų, užsienio diplomatų pasipiktinimą, o „Laisvės ir teisingumo“ partija sustabdė jo narystę. Parlamentarui inicijuota apkalta, gruodį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl galimo priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo.

Gegužės 9 dieną prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl legioneliozės protrūkio Kauno rajone ir Kaune – per šios ligos protrūkį čia buvo registruota daugiau nei dvi dešimtys susirgimų, septyni žmonės mirė.

Gegužės 9 dieną Seimas patvirtino laikiną solidarumo įnašą bankams ir kredito įstaigoms – iš jo surinktomis lėšomis finansuojami dvigubos paskirties ir karinės infrastruktūros objektai.

Gegužės 11 dieną Apeliacinis teismas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą pripažino Kupiškio merą Dainių Bardauską, Vyriausioji rinkimų komisija vėliau nutraukė jo įgaliojimus ir paskelbė naujus rinkimus rudenį. Juos laimėjo socialdemokratas Algirdas Raslanas.

Gegužės 11 dieną Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovą Šarūną Narbutą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir sukčiavimu, Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus. Šį sprendimą prokurorai apskundė.

Gegužės 19 dieną Kilus „čekiukų“ skandalui, valdančiųjų konservatorių prezidiumas pasiūlė skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Parlamentas vėliau šią iniciatyvą atmetė.

Gegužės 20 dieną Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, nesilaikant teisės aktų buvo nupjautas brandus ąžuolas.

Gegužės 23 dieną prezidentas Gitanas Nausėda patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą, ji iš pareigų pasitraukė po kritikos dėl išmokų panaudojimo dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje. Švietimo ministru vietoje jos paskirtas Gintautas Jakštas.

Gegužės 23 dieną Seimas paskelbė privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo 2024 metų gegužės 12 dieną.

Gegužės 23 dieną Seimas po svarstymo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, tačiau trūkstant palaikymo šiemet klausmas šiemet nebegrįžo į darbotvarkę galutiniam balsavimui.

Gegužės 25 dieną Seimas patvirtino valstybės tarnybos reformą, kuri keičia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, vadovams leidžia lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

Gegužės 25 dieną portalui „Delfi“ paskelbus jaunuolio liudijimą, kad būdamas 15-metis jis palaikė intymius santykius su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu Kęstučiu Palikša, prokuratūra atnaujino tyrimą – rugpjūčio pabaigoje jis nutrauktas. Kunigas, anksčiau teistas dėl pornografinio turinio medžiagos įgijimo ir laikymo, paviešinus šią informaciją nusišalino nuo visų pareigų, pradėtas ir bažnytinis tyrimas. Vėliau Generalinė prokuratūra atleido prokurorą Dainių Kunigėlį, kontroliavusį ikiteisminį tyrimą dėl vagystės iš K. Palikšos. Tai padaryta paaiškėjus, kad prokuroras šioje istorijoje figūravusį jaunuolį vežėsi į sodybą, kalbėjo su juo apie santykius ir seksualinę orientaciją.

Gegužės 27 dieną europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė dar vienai kadencijai perrinkta opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininke.

BIRŽELIS

Birželio 2 dieną dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pranešė, kad prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pernai Lietuvą ir Lenkiją sujungusio magistralinio dujotiekio (GIPL) jungiamųjų detalių. Ši informacija paskelbta prieš naujienų portalui „15min“ publikuojant tyrimą apie tai, kad dujotiekyje galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, o su tuo susijusi pagrindinė GIPL rangovė „Alvora“.

Birželio 6 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi pripažino buvusį parlamentarą ir Raseinių politiką Remigijų Ačą kaltu dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu.

Birželio 7 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai. Vėliau šis įstatymas buvo pataisytas.

Birželio 7 dieną prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė Liną Pernavą Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi.

Birželio 8 dieną Seimas patvirtino naujas eismo taisykles elektriniams paspirtukams – jais leista važiuoti šaligatviais, jei savivaldybės nenustatys kitaip, tačiau apribotas greitis, vairuoti šią transporto priemonę galima ne jaunesniems nei 16 metų asmenims.

Birželio 13 dieną Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias savivaldybių tarybų nariams bus mokamas atlyginimas. Jis sieks penktadalį mero darbo užmokesčio. Kartu atsisakyta „čekiukų“ skandalą sukėlusių išmokų tarybos nario išlaidoms padengti.

Birželio 19 dieną pradėtas tiesti vienas ilgiausių tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožų tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos.

Birželio 20 dieną prezidentas Gitanas Nausėda skaitė ketvirtąjį metinį pranešimą. Jame akcentavo Lietuvos saugumą, nepakankamą padėtį švietime, sveikatos sektoriuose.

Birželio 26 dieną Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė Berlyno įsipareigojimą nuolat dislokuoti Lietuvoje Bundesvero brigadą. Vėliau jis su Lietuvos kolega Arvydu Anušausku pasirašė susitarimą, numatantį, kad brigada bus baigta dislokuoti 2027 metais.

LIEPA

Liepos 10 dieną NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Aljansas patvirtino naujus gynybos planus, kurie detaliau apibrėžia, kaip būtų ginamos Baltijos šalys Rusijos užpuolimo atveju.

Liepos 10 dieną NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė Vilniuje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu) sutaręs dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Liepos 11 dieną NATO lyderiai Vilniuje susirinko į dviejų dienų viršūnių susitikimą, kuriame sutarta dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai grindų, o daugiausiai ginčų kėlęs klausimas dėl kvietimo Ukrainai į NATO išspręstas formuluote, kad jis bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas. Didžiojo septyneto (G–7) šalys taip pat susitikime įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą. Į Vilnių atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje priartino Kyjivą prie NATO, o šalis Aljanso nare taps, kai baigsis Rusijos pradėtas karas.

Liepos 12 dieną po NATO viršūnių susitikimo JAV prezidentas Joe Bidenas Vilniaus universiteto kiemelyje sakė kalbą, sutraukusią tūkstančius žmonių. J. Bidenas savo kalboje dar kartą patvirtino įsipareigojimą remti Ukrainą, taip pat priminęs 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius pažymėjo, kad jie parodė pasauliui, jog niekas negali užgesinti Lietuvos laisvės troškimo.

Liepos 26 dieną į Pagėgių merus pavasarį nesėkmingai kandidatavęs Kęstas Komskis ir dar keturi asmenys pripažino pirkę rinkėjų balsus, bet buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Spalįį K. Komskis pranešė atsisakantis Pagėgių tarybos nario mandato, nes pradės eiti su juo nesuderinamas pareigas. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jo mandatą panaikino dėl šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo.

Liepos 28 dieną Gynybos resursų agentūra išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl tankų „Leopard“ įsigijimo, nors pabrėžė, jog tai dar nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo pirkti būtent šią techniką. Tuo tarpu detalėmis apie pirkimą viešai pasidalijęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sulaukė kritikos dėl galimai atskleistos valstybės paslapties. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, jis tebevyksta.

RUGPJŪTIS

Rugpjūčio 1 dieną Lietuvos pasienyje rasti trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos prieš kelias savaites iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ savavališkai pasiėmė tėvai. Vėliau Mindaugas ir Inga Vilčinskai buvo nuteisti dėl vaikų pagrobimo. Jie taip pat tebesibylinėja dėl vaiko teisių gynėjų sprendimo iš jų paimti atžalas.

Rugpjūčio 7 dieną darbą Vilniaus miesto savivaldybėje baigė vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, šias pareigas ėjęs penkerius metus. Vietoje jo paskirta Laura Kairienė.

Rugpjūčio 12 dieną Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas paskelbė atsistatydinantis iš pareigų, nes vairavo būdamas neblaivus.

Rugpjūčio 17 dieną pranešta, kad Lietuvoje įsikurs tarptautinis startuolių akceleratorius iš JAV „Plug & Play“. Pagal susitarimą bendrovė investuos 5,9 mln. eurų į ne mažiau kaip 45 startuolius.

Rugpjūčio 17 dieną Lietuvoje uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktai su Baltarusija.

Rugpjūčio 18 dieną baltarusių aktyvistė, tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač patvirtino, kad Migracijos departamentas atsisakė suteikti jai prieglobstį dėl jos keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui. Ji šį sprendimą apskundė teismui.

Rugpjūčio 27 dieną Klaipėdos rajono gyventojas Algirdas Švanys neteisėtai pasiėmė savo 9,5 mėnesių dukterį ir gumine valtimi ją išsigabeno į Kaliningrado sritį. Rugsėjo 5 dieną Lietuvos institucijų pastangomis mergaitė sugrąžinta į Lietuvą. Paaiškėjus, kad Kaliningrade likęs A. Švanys yra ir Rusijos pilietis, iš jo lapkritį atimta Lietuvos pilietybė.

RUGSĖJIS

Rugsėjo 4 dieną Rusija galutinai atsisakė Lietuvai perduoti nužudymais ir kitais nusikaltimais kaltinamą Romą Zamolskį, jo byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant.

Rugsėjo 14 dieną opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pranešė apsisprendusi trauktis iš prieš dvejus metus partijų pasirašyto nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo.

Rugsėjo 15 dieną prezidentas Gitanas Nausėda atėmė išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę ledo šokėjai Margaritai Drobiazko. Tai padaryta argumentuojant jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Rugsėjo 16 dieną Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Rugsėjo 17 dieną į Seimą Raseinių-Kėdainių rinkimuose per antrąjį turą išrinktas Raseinių rajono vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas. Rinkimai čia rengti po to, kai Raseinių meru buvo išrinktas parlamentaras Arvydas Nekrošius.

Rugsėjo 21 dieną Seimas priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą.

Rugsėjo 21 dieną Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pranešė, jog dėl planų pertvarkyti Viešojo saugumo tarnybą traukiasi iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos.

Rugsėjo 21 dieną iš Čikagos Jungtinėse Valstijose į Lietuvą pargabenti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai. Kitą dieną jie perlaidoti Klaipėdoje.

Rugsėjo 22 dieną Migracijos departamentas paskelbė, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą.

Rugsėjo 26 dieną paskelbta, kad šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų.

Rugsėjo 28 dieną Lietuvoje pirmą kartą dislokuota žvalgybinė NATO išankstinio perspėjimo ir kontrolės sistema (AWACS).

Rugsėjo 29 dieną keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo.

SPALIS

Spalio 2 dieną pranešta, kad Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimas Bradūnas paskirtas šios prokuratūros vyriausiuoju prokuroru.

Spalio 3 dieną Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore naujai kadencijai perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, įstaigai vadovavaujanti nuo 2018 metų. Ji išrinkta trečiu bandymu.

Spalio 5 dieną Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, atidarytos didžiausios Baltijos šalyse karinės technikos remonto dirbtuvės „Vilkas“.

Spalio 8 dieną Izraelio naujienų portalas „Ynet“ pranešė, kad per palestiniečių grupuotės „Hamas“ atakas žuvo lietuvių tautybės Izraelio policininkas Martynas Kuzmickas.

Spalio 9 dieną Klaipėdos universiteto ligoninei pradėjo vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis.

Spalio 11 dieną Turkijoje nusileido Lietuvos kariuomenės transporto orlaivis „Spartan“, skirtas Lietuvos piliečių evakuacijai iš „Hamas“ grupuotės užpulto Izraelio. Iš viso trimis evakuaciniais skrydžiais šiuo orlaiviu iš Izraelio į Turkiją buvo išgabenti 95 žmonės.

Spalio 13 dieną policija sulaukė 750 pranešimų apie užminuotas mokyklas ir darželius, šimtai pranešimų kartojosi kone visą savaitę ir vėliau pavienėmis dienomis, policija parengė rekomendacijas, kaip reaguoti į tokius grasinimus. Valstybės saugumo departamentas teigė, kad Lietuvoje platinami pranešimai apie mokyklų ir darželių užminavimą - koordinuota ataka, kuri vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva.

Spalio 16 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis konsultacijoms į Vilnių iškvietė kaltinimų dėl mobingo ir piktnaudžiavimo sulaukusį ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Eitvydą Bajarūną ir sustabdė jo funkcijas. Diplomatas kaltinimus neigia.

Spalio 16 dieną Lietuvos kariuomenė pranešė, kad Lietuvoje bus remontuojami iš kovos veiksmų Ukrainoje atgabenti pažeisti tankai „Leopard“.

Spalio 21 dieną praėjus 77 metams nuo mirties Antakalnio kapinėse Vilniuje iškilmingai palaidoti Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, 2022-ųjų spalį aptikti Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje.

Spalio 24 dieną Europos Komisija pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų paketą, bet atmetė Lietuvos prašymą atidėti ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą.

Spalio 24 dieną elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų bei pažymėjo, kad šios sumos grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų.

Spalio 25 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadove paskirta Audronė Mikalauskienė.

Spalio 27 dieną Klaipėdos apygardos teismas dėl didelės vertės turto iššvaistymo ir kitų nusikaltimų nuteisė viešosios įstaigos „Neptūnas“ krepšinio klubo vadovą Osvaldą Kurauską ir jo bendrininkus, jie turės sumokėti per 60 tūkst. eurų baudų ir atlyginti per 700 tūkst. eurų žalą klubui bei valstybei.

LAPKRITIS

Lapkričio 2 dieną per gaisrą „Senevitos“ senelių namuose Vilniuje žuvo du 63-ejų vyrai.

Lapkričio 6 dieną buvusiam Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui už kyšininkavimą teismas skyrė 70 tūkst. eurų baudą.

Lapkričio 7 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutiniu sprendimu paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą nuteistam tuometiniam Seimo nariui Petrui Gražuliui.

Lapkričio 9 dieną į Lietuvą atvyko Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu. Šalies vadovai bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito su Taivano ministru nesusitiko, nes laikosi „vienos Kinijos“ principo ir vengia užuominų į Taivano pripažinimą, tačiau Seimo pirmininkė priėmė Josephą Wu keliolikai minučių savo kabinete.

Lapkričio 11 dieną Seimo narys Remigijus Žemaitaitis paskelbė įkūręs partiją „Nemuno aušra“ ir buvęs išrinktas jos pirmininku.

Lapkričio 13 dieną po kiek daugiau nei dvejus metus trukusios renovacijos visuomenei atvertas Lietuvos zoologijos sodas Kaune.

Lapkričio 17 dieną Vilniuje pristatyta visuomenei atverta Gulbino ežero pakrantė. Tai padaryta po žiniasklaidos pranešimų, jog kvartalo valdytojai nesuteikia galimybių laisvai patekti į mišką ir ežero pakrantę, nors pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus tai neturėtų būti ribojama.

Lapkričio 22 dieną Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius „MG grupės“, kuri anksčiau vadinosi „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje.

Lapkričio 22 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį dėl prekybos poveikiu anksčiau nuteistam Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui.

Lapkričio 30 dieną Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui pareikšti įtarimai tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų.

GRUODIS

Gruodžio 1 dieną pranešta, kad Vilniaus savivaldybė arbitražo byloje prisiteisė iš Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ daugiau nei 83 mln. eurų vertės turto ir lėšų, bet galutinė miestui teksianti kompensacija bus dešimt kartų mažesnė nei prašyta.

Gruodžio 5 dieną Seimas priėmė 2024 metų biudžetą. Daugiausiai papildomų lėšų jame buvo numatyta pensijoms ir įvairioms socialinėms išmokoms, pedagogų algoms ir kelių priežiūrai.

Gruodžio 7 dieną Vilniaus rajono savivaldybė pranešė patyrusi kibernetinę ataką. Jos metu sutriko dalies informacinių sistemų veikla, neveikė savivaldybės tinklapis. Per ataką buvo užšifruota dalis savivaldybės duomenų, taip pat ir naujausios rezervinės duomenų kopijos.

Gruodžio 10 dieną Darbo partija pranešė, kad trauksis iš nacionalinio švietimo susitarimo.

Gruodžio 11 dieną paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatai. Jais tapo poetė, vertėja, dramaturgė Violeta Palčinskaitė, fotomenininkė Violeta Bubelytė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, aktorė Rasa Samuolytė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė, kompozitorius Mindaugas Urbaitis.

Gruodžio 12 dieną Vilniaus rajone policininkas nušovė jį ir medikus užpuolusią psichiškai nesveiką moterį. Lietuvos policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus prieš žmones naudoja itin retai.

Gruodžio 13 dieną Nacionalinio stadiono projektą įgyvendinanti investicijų bendrovės „BaltCap“ valdoma įmonė pranešė, kad stadiono statybos stabdomos iki kol bus baigtos derybos dėl darbų kainos indeksavimo.

Gruodžio 14 dieną Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį medžioklėje naudoti naktinius taikiklius. Gruodžio 22 dieną prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo

Gruodžio 18 dieną Seimas dėl priesaikos sulaužymo panaikino Petro Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.

Gruodžio 19 dieną Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje paskirtas diplomatas Linas Linkevičius. Prezidentas kelerius metus atsisakė skirti jį kokios nors ambasados vadovu, motyvuodamas poreikiu jam „atšalti“ po eitų užsienio reikalų ministro pareigų.

Gruodžio 19 dieną Europos Komisija, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario, kurioje taip pat numatyta jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ sausumos jungties alternatyva.

Gruodžio 21 dieną Seimui neužteko balsų panaikinti bausmę kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandatą.

Gruodžio 27 dieną atnaujintas keleivinių traukinių maršrutas Vilnius–Ryga.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA