Aktualijos | 8 MIN.

Svajonę tapti vaistininke nugalėjo meilė tinkliniui

Etaplius.lt
2024 m. balandžio 18 d. 08:33
griciene60-010

Šiaulių sporto centro „Dubysa“ tinklinio trenerė Jūra Gricienė šiemet mini šešiasdešimtmetį. Per savo tinklininkės, o vėliau – trenerės karjerą, Jūra pasiekė gausybę įsimintinų pergalių, išugdė būrį talentingų sportininkų. Nors greta pergalių gyvenimas nuolat siuntė ir iššūkių, visus juos įveikusi trenerė ir šiandien ugdo jaunosios kartos meilę tinkliniui. Pati dėl atsidavimo šiai sporto šakai Jūra turėjo atsisakyti jaunystėje itin žavėjusios vaistininkės karjeros. Jubiliejinio gimtadienio proga gerbiamą trenerę sveikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus atstovė Indrė Bubelytė ir sporto centro „Dubysa“ direktorius Aivaras Strockis su bendruomenės nariais.

Atplaukė į tinklinį

Pirmoji Jūros mokykla buvo greta „Delfino“ plaukimo mokyklos, tad nenuostabu, kad pirmiausia ji pradėjo lankyti plaukimą pas trenerį V. Ilevičių. Sekėsi neblogai, buvo ir diplomų, ir medalių.  

„Nuo pirmos klasės trejus metus lankiau plaukimą, o tėtis norėjo, kad būčiau krepšininke. Galiausiai tapau tinklininke. Į pirmąją tinklinio stovyklą vykau kartu su jį jau anksčiau pradėjusia lankyti vyresniąja seserimi. Toje stovykloje mane pastebėjo trenerė Zofija Guobytė. Dar mėginau derinti plaukimą su tinkliniu, tačiau būdama dešimties, pasilikau vieną sporto šaką – tinklinį“, – pradžią tinklinio aikštelėje prisiminė Jūra.    

Vaikystėje ji svajojo tapti vaistininke. Jūros močiutė dirbo šį darbą, ne kartą pasikviesdavo vaikus pažiūrėti, kaip gaminami vaistai. Chemija merginai mokykloje sekėsi, tad ateities planai lyg ir buvo sudėlioti.

„Žaisti tinklinį tiesiog buvo smagu. Daug kelionių, rungtynių, pergalių. Kiekvieną savaitgalį važiuodavome į Klaipėdą, Panevėžį, priimdavome varžovus savo aikštėje. Aštuntoje klasėje patekau į Lietuvos moksleivių rinktinę. Kelionių dar padaugėjo. Trenerė perspektyvesnius vaikus įtraukdavo į suaugusiųjų komandos sąrašus, mane pakvietė jau septintoje klasėje. Nors dar buvome atsarginės, galėjome pajausti žaidimo dvasią. Bet nenustojau planuoti būti vaistininke, nes ši profesija mane labai žavėjo“, – prisiminimais dalijosi J. Gricienė.

Nors ženklų, kad jai lemta tapti trenere, buvo dar vaikystėje. Prieš kelerius metus, kalbant su vaikystės kiemo drauge, Jūra netikėtai išgirdo: „Tu nuo mažens buvai mūsų trenere. Visą laiką kiemo vaikus mokei tinklinio“.

Intensyvios treniruotės Kaune

Baigusi devynias klases Šiauliuose, J. Gricienė išvažiavo gyventi ir sportuoti į Kauną. Vyko pasiruošimas moksleivių spartakiadai. Teko mokytis savarankiškai gyventi sporto internate, tarp intensyvių treniruočių rasti laiko mokslams.

„Tempas buvo beprotiškas, krūviai – didžiuliai.  Keldavausi šeštą ryte, bėgau į autobusą, važiavau į salę apsimiegojusi, kartais nespėjusi net papusryčiauti, kad spėčiau į rytinę treniruotę.  Vakare – vėl treniruodavomės.   Tačiau tai užgrūdino. Buvome tikri sportininkai, neturėjome žalingų įpročių, tėvų juk nebuvo šalia, bet nenuėjome klystkeliais. Sunkų etapą Kaune padėjo įveikti padėjo puikus sporto specialistas, treneris Faustas Kryževičius“, – sunkų etapą prisiminė trenerė. 

Dešimtą ir vienuoliktą klases baigus Kaune, stipriausius sportininkus, tarp jų – ir Jūrą, pakvietė atstovauti „Dinamo“ klubui. Tuomet ji apsisprendė: „Visą laiką svajojau, kaip baigusi mokyklą stosiu į medicinos institutą ir tapsiu vaistininke. Deja, kai pamačiau, kiek laiko reikės mokytis medicinos, o vienuoliktoje klasėje jau skaičiavau, kiek mažai laisvo laiko nuo sporto man lieka, pasirinkau mokslus Kūno kultūros institute“ (dabartinis LSU – aut. pastaba).

Aukščiausia lyga

Studijuodama pirmame kurse, Jūra jau žaidė pagrindinėje „Dinamo“ komandos sudėtyje. Komandai vadovavo treneris Vladimiras Maizelis. Tuo metu komanda nepretendavo į aukštesnes pozicijas pirmoje lygoje, o rikiuodavosi apatinėje lentelės dalyje. Tačiau su kiekvienais metais „Dinamo“ lygis augo.   

„Pagaliau pasiekėme pirmą vietą pirmoje lygoje. Teko žaisti pereinamąsias rungtynes su paskutinėmis aukščiausios lygos komandomis. Kelis metus nepavyko. Likimas taip susidėliojo, kad mūsų klubas išėjo į aukščiausią lygą, kai laukiausi pirmagimio – 1987–1988 metų čempionate. Rudenį dar bandžiau sugrįžti ir aukščiausioje lygoje sužaisti. Bet tas grįžimas buvo itin sudėtingas, nes sūnui tebuvo vos pusė metų. 1988-aisiais prasidėjo Sąjūdis. Tą sezoną dar žaidėme pirmenybėse, o po to pasitraukėme iš Sąjungos pirmenybių“, – žaidimą aukščiausiame lygyje prisiminė J. Gricienė.  

Pasilikusi Kaune, Jūra atstovavo „Bangos“ komandai. 1989 metais, atstovaujant šiai ekipai atsirado galimybė nuvykti į Vokietiją, Brėmeno miestą, kur gyveno šeimose.  Iš Brėmeno vykstant per Berlyną sportininkės atsidūrė pačiame suirutės epicentre, matė Berlyno sienos griūtį.

Grįžimas į Šiaulius

Vis dar gyvenant Kaune ir 1990 metais pradėjus lauktis antrojo sūnaus, Jūros tėvai ėmė įkalbinėti ją grįžti į Šiaulius. „Tėtis dirbo statybose, mano vyro išsilavinimas taip pat buvo su jomis susijęs. Pasvėrę visus „už“ ir „prieš“ grįžome gyventi į Šiaulius. Pasibaigė mano didieji sportai. Grįžau pas trenerę Z. Guobytę ir atstovavau jos komandai Lietuvos čempionate. Tuomet man jau pradėjo kirbėti mintis, kad pati noriu būti trenere“, –  prisiminė J. Gricienė.

Trenerio praktiką Jūra jau buvo atlikusi pas trenerę Jolitą Virbickienę, dar besimokydama institute. Praktikos metu sužinojo ne tik kaip dirbti su vaikais, tačiau ir kaip įkurti savo klubą.

„Atsirado galimybė dirbti Bielskio gatvėje esančioje sporto salėje (dabartinė imtynių salė – aut. pastaba). Susirinkau moksleivių komandą ir treniravomės. Eidavau į mokyklas, prisistatydavau, papasakodavau apie tinklinį kaip sporto šaką. Iš vienos mokyklos ateidavo gal 40 mergaičių. Per porą savaičių atsirinkdavome, kam patinka ši veikla, o kas tik pasidomėti užėjo. Kamuolių normalių neturėdavome, treniruodavomės su guminiais sviedinukais. Vis dalindavo pažadus, kad komandą tarifikuos sporto mokykloje, tačiau tai vis neįvykdavo“, – trenerės karjeros pradžią prisiminė J. Gricienė. 

Viskas pasikeitė, kai sporto mokyklos direktoriumi tapo Alfonsas Gulbinas. 1996 metais Jūra Gricienė pradėjo trenerės karjerą tuometinėje „Šventupio“ sporto mokykloje (dabar – sporto centras „Dubysa“ – aut. pastaba).

Darbas su vaikais ir savo klubo „gimimas“

1996 metų rugsėjį Jūra Gricienė pradėjo dirbti sporto mokykloje „Šventupis“ dešimtmečių mergaičių komandos trenere. Kadangi anksčiau dirbo su šiek tiek vyresnėmis mergaitėmis, vėl laukė iššūkis – susirinkti visiškai naują komandą. Išbandymo nepabūgusi Jūra subūrė ne tik mergaičių, bet įkūrė ir moterų tinklinio klubą Šiaulių „Šiauliai“.

„Tada dar ir pati žaidžiau, prisijungė patyrusių žaidėjų - Silva Bakevičienė, Birutė Marčauskienė ir vyresnių mergaičių Jolita Semaškienė, Aušra Šegždaitė. Audronė Volodkaitė užėmė antrosios trenerės poziciją. Pradėjome stipriai konkuruoti Lietuvos čempionate. 2007 metais klubas „Šiauliai“ užėmė antrą vietą, dalyvavome Baltijos šalių čempionatuose. Klubas gyvavo iki 2009 metų, kai dėl sveikatos problemų nebegalėjau pakelti tokio krūvio. Buvau ne vien trenere, turėjau ieškoti rėmėjų, viską sustyguoti iki smulkmenų. Vienam žmogui to buvo per daug. Nusprendžiau, kad toliau dirbsiu tik su vaikais“, – itin aktyvų laikmetį profesinėje veikloje prisiminė trenerė Jūra. 

J. Gricienė apdovanota federacijos padėkomis. Ji dirbo su Lietuvos moksleivių rinktine bei Lietuvos jaunių rinktine. 2013 metais buvo išrinkta geriausi Lietuvos moterų trenere. Trenerės Jūros paruoštos komandos ne kartą tapo Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių tinklinio čempionatų nugalėtojomis ir prizininkėmis. Šių metų pradžioje trenerės auklėtinės Gerda Stravinskaitė ir Roberta Gaubaitė atstovavo Lietuvos U-20 merginų rinktinei, kuri žaidė 2024 metų Europos čempionato atrankos etapuose.

„Jei kiekvieno sportininko svajonė ir tikslas – olimpiada, tai trenerio tikslas turėtų būti darbas su rinktine, kad pamatytum, kokio lygio esi ne tik savo kieme ar mieste. Deja, Lietuvoje nėra suaugusiųjų tinklinio rinktinių. Pradėjusiems sportuoti vaikams nebėra į ką lygiuotis, ko siekti tinklinyje“, – apgailestavo J. Gricienė.

Sportiška šeima

Visa Jūros šeima neabejinga sportui. Vyras Saulius, kol buvo moksleivis ir studentas, žaidė krepšinį. Vyresnysis sūnus Rokas – buvęs Maiklo Džordano gerbėjas, žaidė krepšinį, buvo išvykęs į Ameriką mokytis ir toliau tobulėti kaip krepšininkas. Po šešerių metų, baigęs mokslus JAV, jis grįžo į Lietuvą, mėgino pratęsti profesionalaus krepšininko karjerą, tačiau vėliau pasuko verslo keliu.

Jaunesnysis sūnus Lukas, kol lankė mokyklą, žaidė tinklinį. Tačiau vos baigęs mokyklą, baigė ir tinklininko karjerą. Dabar Lukas – garsus Lietuvoje fotografas.

„Niekada nedariau spaudimo vaikų pasirinkimuose. Jie turi teisę ir galimybę rinktis savo kelią. Vyrui esu dėkinga, kad leido man ir sportuoti, ir dar dirbti tokį darbą, kuris nėra daugeliui vyrų priimtinas. Savaitgaliais – varžybos, vakarais – treniruotės, tad mūsų gyvenimas ir toliau vyksta mano darbo tempu. Niekad neskaičiavau savo metų ir jų nesureikšminau. Tik prasčiau pasijutus, šiek tiek pritrūkus sveikatos  būna pagalvoji, pasižiūri į savo vaikus ir pamatai, kad tau jau ne trisdešimt“, – pokalbį baigia trenerė Jūra Gricienė.


Kelmė
Kultūra, turizmas ir infrastruktūra: Kelmės rajonas dėlioja artimiausių metų prioritetus
Metams baigiantis Etaplius teiraujasi Šiaulių apskrities savivaldybių apie konkrečius darbus, kurie jau kitąmet turėtų tapti realybe gyventojams. Kelmės rajono savivaldybė išskiria tris aiškias kryptis, kurios artimiausiais metais formuos rajono veidą – tai kultūrinės infrastruktūros atkūrimas, turizmo potencialo stiprinimas ir bazinių inžinerinių tinklų plėtra.
Aktualijos | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Šventės – džiaugsmo, skanėstų ir euforijos metas. Bet po jų dažnai ateina… nuovargis, liūdesys ar net nerimas. Emocinė sveikata po šventinio periodo – ne prabanga, o būtinybė, kad grįžti į kasdienybę su šypsena, o ne su kalėdiniu perdegimu.
Sveikata | 3 MIN.
0
Gruodžio dvidešimt devintoji – 363-ioji metų diena (pirmoji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 3 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pasaulis
Akmenė
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Floridoje bus viešas.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Ateinančių metų planai savivaldybėms tampa savotišku pažadu gyventojams – ką bus siekiama keisti, kur bus investuojama ir kokios sritys laikomos svarbiausiomis? Akmenės rajono savivaldybės atstovai, kalbėdami apie 2026 metus, akcentuoja tris kryptis: tvarią ir „žalią“ aplinką, sporto bei poilsio infrastruktūros stiprinimą ir bendruomeninių paslaugų plėtrą.
Aktualijos | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nesvarbu, ar tai greitasis maistas, saldumynai, žalingi įpročiai ar serialų žiūrėjimas, – visi turi ydų. Elitedaily.com atskleidžia pačias slapčiausias silpnybes pagal Zodiako ženklą. Galbūt žinodami jas, galėsite lengviau atsilaikyti prieš pagundas.
Lietuva | 4 MIN.
0
Naktį per Lietuvą slinkusi audra atnešė daug nuostolių: galingi vėjo gūsiai vartė medžius, dalį gyventojų paliko be elektros, o Klaipėdos uoste teko riboti laivybą. Vėjo greitis kai kur siekė iki 31 m/s, skelbia LRT Radijas.
Lietuva | 3 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Floridoje bus viešas.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Dėl Rusijos smūgių į Ukrainą Lenkija saugumo sumetimais naktį uždarė du oro uostus ir pakėlė į orą naikintuvus.
Pasaulis | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Akmenė
Šiauliai
Sekmadienio pavakarę Akmenės rajone sulaikytas karys, su savimi turėjęs, įtariama, narkotinių medžiagų.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Naktį Šiauliuose policijos pareigūnai fiksavo vagystės iš parduotuvės atvejį. Įtariamasis alkoholinių gėrimų pasiėmė neteisėtai patekęs į parduotuvę – išdaužęs durų stiklą.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiandien siaučiantis stiprus ir gūsingas vėjas neaplenkė ir Šiaulių. Pačioje miesto širdyje – Prisikėlimo aikštėje – stovinti kalėdinė eglė galimai pajuto šios gamtos reiškinio jėga. Pasviro jos viršūnė su žvaigždės dekoracija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad 2026 metais ir Šiaulių apskrityje bus vykdomi valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektai. Situacija yra kintanti, todėl gali būti, kad per kitais metais sąrašas gali pasipildyti naujais projektais. Kol kas „Via Lietuva“ pateikia projektų sąrašą, kuriems vykdyti jau pasirašytos sutartys arba pirkimo procedūros eina į pabaigą ir sutartys bus pasirašytos artimiausiu metu. Taigi, kokie darbai kitąmet numatyti kiekvienoje Šiaulių regiono savivaldybėje?
Gatvė | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Nors iš pirmo žvilgsnio ši „Moterims 45+“ laidos tema tiek netipinė, ilgiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo esame lydimi žmonių, dažniausiai tėvų, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia. Ir dažnai ši, rūpesčio, atjautos ir empatijos reikalaujanti pareiga gula ant moters pečių.
Sveikata | 3 MIN.
0
Onkologinė liga paliečia ne tik fizinę žmogaus sveikatą, bet ir giliai veikia emocinę bei psichinę būklę. Skaičiai kalba patys už save – kasdien Lietuvoje apie 50 šeimų išgirsta vėžio diagnozę, Europoje kas minutę su ja susiduria penki žmonės. Radviliškio rajone onkologinėmis ligomis serga apie 600 gyventojų. Ši realybė lydima nuolatinių baimės, nerimo, nežinomybės, skausmo, liūdesio ir nevilties jausmų, kurie tampa kasdieniais palydovais tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems.
Sveikata | 3 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Bažnyčių restauracija – tebesprendžiamas uždavinys Lietuvoje, bet Šiauliai buvo pirmieji, kurie sulaukė profesionalių restauratorių. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo pirmasis objektas, kuris Lietuvoje atkurtas po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo profesionali restauracija, nes šiems Dievo namams buvo grąžintas autentiškas vaizdas, kuriuo galima gėrėtis iki šiol.
Kultūra | 8 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Lietuva
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt devintoji – 363-ioji metų diena (pirmoji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 3 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Šią savaitę pasaulyje gali jaustis daugiau skubos ir informacinio triukšmo, kai sprendimai priimami greičiau nei jie spėja subręsti. Dėl sustiprėjusio noro įrodyti savo tiesą naudinga atsargiau vertinti naujienas, pažadus ir garsias iniciatyvas, ypač susijusias su politika, technologijomis ar švietimu.
Horoskopai | 7 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt devintoji – 363-ioji metų diena (pirmoji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 3 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Šią savaitę pasaulyje gali jaustis daugiau skubos ir informacinio triukšmo, kai sprendimai priimami greičiau nei jie spėja subręsti. Dėl sustiprėjusio noro įrodyti savo tiesą naudinga atsargiau vertinti naujienas, pažadus ir garsias iniciatyvas, ypač susijusias su politika, technologijomis ar švietimu.
Horoskopai | 7 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Lietuviškos šventės jau daugybę metų neįsivaizduojamos be vieno pagrindinių jų akcentų – kūčiukų. Kaip įdomiau likusius kūčiukus panaudoti po švenčių.
Virtuvė | 2 MIN.
0