Šv. Kazimiero 565-ajam gimtadienyje – šviesuolių darbai ir ovacijos jaunajam Šiaulių talentui Povilui Ušinskiui

Spalio 7 d. Šv. Kazimiero ordinas sukvietė visos Lietuvos komtūrijas į Iškilmingą Aktą, skirtą Lietuvos globėjo šv. Kazimiero 565-osioms gimimo metinėms. Iškilmių metu prisiekė naujieji Ordino nariai. Šiemet šia iškilminga proga buvo surengtas ir Šv. Kazimiero ordino V konventas. Iškilmėse dalyvavo ir vienuolika Šiaulių apskrities komtūrijos, vadovaujamos Vlado Baranausko, narių bei visus sužavėjęs jaunasis Šiaulių talentas, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos dešimtokas, jaunasis Šiaulių šviesuolis – šių metų Šv. Kazimiero ordino „Angelo globėjo“ nominacijos laureatas Povilas Ušinskis, jo mokytoja – Šv. Kazimiero ordino narė Raimonda Sližienė.

Iškilmingas Aktas ir ovacijos jaunajam Šiaulių šviesuoliui

Iškilmingas Aktas tradiciškai vyko Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje, kur sidabriniame sarkofage ilsisi Karalaičio šv. Kazimiero palaikai.

Iškilmes pasveikino Šv. Kazimiero ordino D. Magistras Henrikas Armoška–Eismontas, Ordino kanclerė Virginija Apanavičienė, visa Ordino vadovybė bei svečiai – Italijos Šv. Kazimiero ordino D. Magistras princas Filippo Maria Pelegrinni, Italijos Šv. Kazimiero ordino riteris Daniele Cacace Pellegrini, kiti svečiai iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos.

Iškilmingas šv. Mišias aukojo Vilniaus arkikatedros administratorius kunigas Virginijus Česnulevičius.

Iškilmingą Aktą pasveikino B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos senovinės muzikos ansamblis „Lirum“, vadovaujamas Auksės Stankevičienės.

Iškilmingo Akto metu prisiekė naujieji komtūrijų nariai – meno, mokslo sričių atstovai. Ceremonialo priesaiką, Šv. Kazimiero maldą skaitė Šiaulių apskrities komtūras aktorius Vladas Baranauskas.

Tarp prisiekusiųjų – du Šiaulių apskrities komtūrijos nariai – gydytoja, visuomenininkė Neringa Mikalauskienė bei pučiamųjų orkestro vadovas, muzikos pedagogas Anatolijus Kavaliauskis. Šiemet prašymus stoti į Ordiną pagal esančių narių rekomendacijas yra parašę dar du šiauliečiai – Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedros vargonininkas, muzikas Romualdas Juzukonis bei fotomenininkas, piligrimas, Šiaulių vyskupijos fotometraštininkas Leonas Nekrašas. Ordino taryba jų prašymus tenkino, o priesaiką jie duos po metų.

Po priesaikos Iškilmingo Akto dalyviai persikėlė Į Lietuvos nacionalinį muziejų, kur vyko V Šv. Kazimiero ordino suvažiavimas – konventas.

Konventą atidarė Didžiojo Magistro Henriko Armoškos-Eismonto pranešimas, kuriame apžvelgti iškiliausi Ordino darbai ir projektai.

Šiaulių apskrities komtūras Vladas Baranauskas  pristatė 2016 – 2023 metų komtūrijos veiklą, svarbiausius darbus visuomenei, aktualiausią komtūrijos narių veiklą bei ateities planus. Vladas Baranauskas šv. Kazimiero ordino vėliavą šių metų kovo 4-ąją perėmė iš 10 metų komtūrijai vadovavusio Ordino riterio Kazimiero Celestino Almino.

Šiaulių apskrities komtūrijos ataskaitą vainikavo ypatingas koncertas – 2023 metų jaunasis Šiaulių šviesuolis Povilas Ušinskis atliko kelis kūrinius fortepijonu. Povilui virtuoziškai atlikus kūrinius, garbių svečių pilna salė dėkojo ovacijomis.

Konvento pabaigoje patvirtinta Ordino vadovybė bei tarnybų vadovai. Šiaulių komtūrijos narė, Šv. Kazimiero ordino dama Loreta Bartkevičiūtė Valienė dar penkeriems metams paskirta vadovauti Ordino ryšių su Katalikų bažnyčia tarnybai.

Šv. Kazimiero ordino vykdomų projektų atstovais Šiaulių apskrities komtūrijoje pasiūlyti žinomi Šiaulių asmenys. Projekto "Išlikimas" (socialiniai projektai, socialinės paramos veikla) Šiaulių komtūrijoje koordinatore pasiūlyta Neringa Mikalauskienė; projekto "Gyvenimo duona" (kultūros, istoriniai, šviečiamieji projektai) – Šiaulių apskrities vicekomtūrė Rita Žadeikytė, o  projektui "Mažojo princo dirbtuvės" (darbas su jaunimu, susijusiais projektais) – Silvija Baranauskienė.

Šv. Kazimiero šviesa – jau 565 metus

Šiemet minime Šv. Kazimiero – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės princo (1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje – 1484 m. kovo 4 d. Gardine) 565-ąsias gimimo metines.

1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje karališkoje Vavelio pilyje Kazimiero IV Jogailaičio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio žmonai Elžbietai gimė antras sūnus. Motina Elžbieta – Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė.

Karalaitis Kazimieras kilęs iš galingos ir įtakingos ano meto valdovų giminės – Gediminaičių dinastijos: Jogaila jam – senelis, Algirdas – prosenelis, Gediminas – proprosenelis. Šv. Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas buvo vainikuotas Bohemijos karaliumi, vėliau tapo Vengrijos karaliumi. Jo jaunesnieji broliai Jonas I, Albertas, Aleksandras ir Zigmantas pakaitomis užimdavo Lenkijos karalystės sostą. Jauniausiasis brolis Fridrichas buvo Gniezno arkivyskupu, vėliau Krokuvos vyskupu, o 1493 m. kardinolu.

Karalaitis Kazimieras augo ir brendo Krokuvoje, savo tėvo karaliaus rūmuose. Jo auklėjimui didžiausią įtaką turėjo religinga šeimos aplinka, ypač pamaldi motina – Elžbieta Habsburgaitė, taip pat ir jo mokytojai, iš kurių žinomiausias – Lenkų istorikas, Krokuvos kanauninkas, o vėliau Lvovo arkivyskupas Jonas Dlugošas. Prie lavinimo prisidėjo ir italų humanistas Filipas Buonacorsi.

To meto metraščiai pažymi karalaitį Kazimierą esant pamaldų, gabų ir valingą, dosnų vargšams ir ligoniams, turintį ryškių valstybininko diplomato gabumų.

1471 m. Vengrijos didikai, nusivylę karaliaus Mato Korvino valdymu, Vengrijos sostą pasiūlė 13-uosius metus einančiam karalaičiui Kazimierui. Jaunikaitis degdamas noru apginti krikščionybę nuo turkų, priėmęs kvietimą išvyko į Vengriją. Lenkijos pasiuntiniams su Kazimieru atvykus į Nitrą (Vengrija), Vengrų diduomenė jau buvo pakeitusi nuomonę – jų nepasitiko ir teko sugrįžti į Lenkiją.

Grįžęs namo, jis tęsė mokslus pas J. Dlugošą iki 1475 m. Tais pačiais metais tėvas jį įtraukė į valstybės valdymą. Sulaukęs 20-ies metų, Kazimieras dirbo karališkoje kanceliarijoje. Kai vyresnysis brolis perėmė Bohemijos sostą, Kazimieras perėmė įpėdinystės teises į Lenkijos sostą. 1479 m. jo tėvui persikėlus į Vilnių, karalaitis buvo paskirtas vietininku Krokuvoje, šias pareigas sėkmingai ėjęs dvejus metus. Tuo metu tėvas bandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho II dukterimi, tačiau jis atsisakė.

Viso to meto darbus ir žygius nustelbė karalaičio Kazimiero gyvenimas, praleistas dorai, užsidarius karaliaus rūmuose. Kai pakviestas į Vengrijos sostą, iš saviškių patyrė lengvabūdiško patiklumo, kokie tušti žmonių reikalai, jis nukreipė savo širdį į Dievą ir vėliau jau nesirūpino mirtingųjų reikalais. Dažnai  nepaisant net atšiauraus oro, jis naktį praleisdavo maldose prie užrakintų bažnyčios durų.

1483 m. pasijutęs sergąs sunkia plaučių liga, atvyko į Vilnių, kur gyveno jo šeima. Prieš Kalėdas su šeima grįždamas į Krokuvą, dėl staiga pablogėjusios sveikatos ir šalčių, ilgesniam laikui apsistojo Gardine. Čia, Gardine, 1484 m. kovo 4 d. karalaitis Kazimieras ir mirė. Po kelių savaičių jo palaikai buvo pervežti į Vilnių ir palaidoti Katedros koplyčioje.

Žmonės, mylėdami karalaitį, prie jo kapo ėmė melstis, prašydami užtarimo įvairiose nelaimėse ir neretai būdavo išklausyti. Pradėjo sklisti kalbos apie Kazimiero daromus stebuklus. Tos kalbos pasiekė ir Romos popiežių, o po keliasdešimties metų buvo pradėta ruoštis karalaičio Kazimiero kanonizacijai.

Kanonizacijos reikalu į Romą dvejiems metams buvo nusiųstas Vilniaus vyskupas A. Radvilas. Tuo metu popiežiaus atsiųstas legatas, italas vyskupas Zacharijus Ferreris, parašė Kazimiero biografiją, surinko žinias apie įvykusius stebuklus. Vienas tų stebuklų – aprašytasis mūšis su rusais prie Dauguvos upės, kur per ištvinusią upę lietuvių kariuomenę pervedęs paslaptingas raitelis ant balto žirgo. Lietuviai buvo įtikėję, jog tai buvo karalaitis Kazimieras.

Nors jau kelios žmonių kartos Kazimierą laikė šventuoju, nors Lenkijos ir Lietuvos bažnyčių hierarchai susirašinėjo su Romos popiežiais, teikdami faktus apie jo šventumą, tik 1602 m. popiežius Klemensas VIII paskelbė Kazimierą šventuoju, įrašant jį į martirologiją „Kankinių ir šventųjų katalogas“.

Lietuvoje šis įvykis buvo atšvęstas 1604 m. gegužės 10-12 d. Trečiąją iškilmių dieną buvo padėtas kertinis akmuo Šv. Kazimiero bažnyčiai statyti. Tais pačiais metais Katedroje šv. Kazimiero garbei pradėta statyti koplyčia, į kurią vėliau ir buvo perkelti jo palaikai. (Šv. Kazimiero ordino istorinė apžvalga pagal žymiausių istorikų veikalus)

MALDA Į ŠV. KAZIMIERĄ (Teksto aut. Petras Juodelė)

Šventasis Kazimierai meldžiame tave,

Išgirsk mūsų nuolankų balsą.

Palaimink takelį, kuriuo einam mes

Per žemę gyvenimo alsią.

Dėkojame tau už malonę dangaus

Širdimi ją mes esam girdėję.

Ir meldžiamės balsu nuodėmingo žmogaus

Stebuklais tavais įtikėję.

Šventasis Kazimierai pažadam tau,

Gyvenime gera daryti.

Išganymo viltį regim tavy

Ir artimo meilėje Vytį.

Aukojame tau tautos balso žodžius -

Nešk savo šviesą ir tikėk.

Amen.

Rita Žadeikytė, žurnalistė, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos vicekomtūrė