Sužinokite pirmieji: vietos, kur turėtų atsirasti nauji vidutinio greičio matuokliai

Nuo 2018-ųjų rudens 25-iose atkarpose visu pajėgumu pradėjo veikti vidutinio greičio matuokliai. Per tą laiką jie užfiksavo keliolika tūkstančių greičio viršytojų, o daliai jų jau išrašyti baudos protokolai. Visgi Susisiekimo ministerija nestokoja ambicijų sektorinių greičio matuoklių tinklą visoje šalyje išplėsti.

Planuojama, kad iki 2020 m. vietų, kur būtų matuojamas vidutinis greitis, skaičius išaugs daugiau nei dvigubai. Naujienų portalas Alfa.lt gavo prioritetinį sąrašą vietų, kuriose, tikėtina, pirmiausia atsiras moderni greičio matavimo įranga.

Fiksuoja išsijuosę

Pernai rugsėjo 1 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos paskelbė apie sektorinių greičio matuoklių veiklos startą. Iki to momento įranga ilgą laiką veikė bandymų režimu, kadangi nebuvo atlikta metrologinė patikra.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo veiklos starto praėjusių metų rudenį iki šių metų vasario 1 d. iš 25 greičio matavimo sistemų Administracinių nusižengimų registre buvo įregistruoti 17 078 greičio viršijimo atvejai. Per tą laiką 3828 asmenys jau patraukti Administracinėn atsakomybėn. Iš jų:

• greičio viršijimas iki 20 km/val. – 487 atvejai
• greičio viršijimas nuo 20 iki 30 km/val. – 2445 atvejai
• greičio viršijimas nuo 30 iki 40 km/val. – 657 atvejai (iš jų 7 pradedantieji vairuotojai ir 1 motociklo vairuotojas)
• greičio viršijimas nuo 40 iki 50 km/val. – 163 atvejai (iš jų 6 pradedantieji vairuotojai ir 1 motociklo vairuotojas)
• greičio viršijimas daugiau nei 50 km/val. – 51 atvejis (iš jų 3 pradedantieji vairuotojai ir 1 neturintis teisės vairuoti).

Kad moderni greičio matavimo sistema duoda dividendų, Alfa.lt teigė ir LAKD Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis. „Pastebimas greičio viršijimų sumažėjimas. Šiuo atveju tikimės ilgalaikio efekto formuojant vairuotojų įpročius“, – sakė jis.

Matuoklių tinklą žada plėsti

Dabar valstybinės reikšmės keliuose veikia 25 vidutinio greičio kontrolės ruožai (50 vnt. matavimo įrenginių). Anot L. Ivinskio, iki 2020 m. pabaigos planuojama turėti iš viso 130 vidutinį greitį matuojančių ruožų. Tikėtina, kad iki kitų metų keliuose jau atsiras apie 100 papildomų vidutinio greičio matuoklių.

LAKD jau pradėjo dėlioti kontūrus, kur toliau bus vystomas šis projektas. Įstaiga parengė greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikas momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonėms, kad įrengiamos kelių transporto eismo saugumo priemonės atneštų kuo didesnę naudą visuomenei.

„Atsižvelgiant į nustatytas eiliškumo nustatymo metodikas, Kelių direkcijos direktoriaus įsakymais yra patvirtintos greičio matuoklių vietų parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės. Greičio matuoklių būsimų vietų prioritetai nustatomi atsižvelgiant į metodikoje aprašytus kriterijus, tokius kaip gyvenvietės tipas, teritorijos užstatymo tankis, eismo intensyvumas, ugdymo įstaigų skaičius, eismo įvykių skaičius“, – aiškino L. Ivinskis.

Alfa.lt gautas vidutinio greičio matuoklių ne gyvenvietėse prioritetinių vietų sąrašas atskleidžia, kad iš viso buvo įvertinta daugiau nei 4 tūkst. kelio atkarpų visoje Lietuvoje. Remiantis L. Ivinskio įvardytais kriterijais, visos šios atkarpos buvo išrikiuotos pagal gautą balų skaičių.

Dvi atkarpos surinko maksimalų 100 balų skaičių: tai A9 kelias Panevėžys–Šiauliai (nuo 5,0 iki 8,49 km) bei A6 kelio atkarpa Kaunas–Zarasai–Daugpilis (nuo 28,35 iki 30,213 km). Dar du keliai surinko po 95 balus: kelias 130 Kaunas–Prienai–Alytus (nuo 23,38 iki 34,974 km) bei A11 kelio atkarpa Šiauliai–Palanga (nuo 137,277 iki 142,087 km).

Siūlome susipažinti su 50 atkarpų, gavusių daugiausia balų:

Kaip veikia matuokliai?

Vidutinio greičio matavimo sistemos veikimo principas paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas. Pažeidimo protokolas siunčiamas tokia pat tvarka, kaip ir užregistravus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu.

Tiesa, Alfa.lt jau rašė apie tai, kad sektoriniai greičio matuokliai turi ir tam tikrų spragų. Štai pradedantieji vairuotojai, dažnai įvardijami kaip „klevo lapai“ ar „žalialapiai“, neturintys 2 metų vairavimo stažo, pagal Kelių eismo taisykles (KET) privalo kai kuriuose kelių ruožuose važiuoti lėčiau, bet radarai neįgalūs to identifikuoti. Todėl jiems atsiranda galimybė pro matuojamą ruožą važiuoti greičiau, nei leidžiama KET.

„Taip, spraga egzistuoja, nes, jeigu jūs neturite priskyrimo, kaip yra, tarkime, Estijoje, kad būtinai vairuotojai turi būti užsiregistravę tam tikrame registre, pas mus, kadangi nėra tokio registro, tai taip, „klevo lapas“ gali važiuoti tame ruože maksimaliu leistinu greičiu“, – apie šią problemą Alfa.lt paklausus anksčiau teigė LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas.

Jis taip pat pripažino, kad analogiška problema egzistuoja ir kalbant apie motociklus. Jų valstybiniai numeriai yra tik užpakalinėje dalyje, o sektoriniai greičio matuokliai sugeba užfiksuoti įvažiuojant į ruožą tik priekinę, o išvažiuojant – užpakalinę transporto priemonės dalį.