Suvalkijos ūkininkas V. Bubinas: „Aš žemę dirbu, nes tai man patinka“

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos Reketijos kaime gyvenantis ir ūkininkaujantis Vidas Bubinas, pakalbintas, kaip laikosi, nedejuoja, kad per vasaros ūkio darbus neturi kada nė prisėsti. „Man viskas gerai“, – sako ūkininkas ir duoda patarimą: „Reikia paprasčiau galvoti ir paprasčiau gyventi, tuomet viskas ir bus gerai“.

Gero derliaus nesitiki

V. Bubinas dirba 140 ha savo žemės ir jau vienuolika metų, kai yra pasirinkęs ekologinio ūkininkavimo kryptį ir įsteigęs ekologinį augalininkystės ūkį. Šiais metais jo dirbamuose laukuose auga apie 78 ha pernai pasėtų rugių ir apie 60 ha šiemet pasėtų raudonųjų dobilų.

„Rugius pernai sėjau kaip niekad vėlai, nes ruduo buvo labai lietingas, – sako ūkininkas. – Tempiau, tempiau, laukiau, laukiau ir vis tiek teko sėklą į dumblą berti. Tačiau kad ir vėlai, taip pat šlapiai pasėti rugiai peržiemojo gerai. Deja, šiemet derlius bus prastas, nes mūsų krašte net nuo balandžio 22-osios nebuvo lietaus.“

Puoselėja ekologinę žemdirbystę

Ekologinio ūkininkavimo kryptį V. Bubinas pasirinko, įvertinęs turimų žemių našumą, vietos reljefą ir savo galimybes. „Čia, pas mus, tiesiog pasaulio pakraštys“, – pajuokauja ūkininkas, o paskui paaiškina: „Pažiūrėkit, kokios mūsų žemės – tai kalnas, tai pakalnė, tai krūmas, tai bala. Čia pat, už gero kilometro, jau kitapus valstybės sienos ūkininkaujantys lenkai dėl to daugiausia ir verčiasi gyvulininkyste. Ir man vienas žemės ūkio specialistas daugiau kaip prieš 10 metų apžiūrėjęs mano žemes sakė: „Tokiuose kalvotuose laukuose tik ožkas ir karves ganyti.“ Tačiau aš, kadangi dar verčiuosi ir automobilių gabenimu, pasirinkau ekologinę žemdirbystę. Kas tuos gyvulius prižiūrėtų, kai išvažiuoju į Vokietiją?“

Ėmęsis ekologiškai ūkininkauti V. Bubinas savo ūkyje nutarė auginti dvi kultūras: rugius ir lubinus. Pastarąją kultūrą ūkininkas pasirinko siekdamas dirbamą žemę praturtinti azotu, nes nukultus lubinus vis apardavo, o jų grūdus, kaip ir rugių, parduodavo Vokietijos ir Olandijos verslininkams.„Tų šalių gyventojai turi daugiau, nei mes, galimybių rinktis ekologiškus produktus, todėl visi grūdai iš mano ūkio išvažiuoja į Vokietiją ir Olandiją, – neslepia ūkininkas. – Žinoma, niekas čia nekulia po septynias ar devynias tonas iš hektaro. Aš prikuliu apie 1,7–2 tonas rugių ir apie 1,5 tonos lubinų.“

Išmokų politika vis dar stebina

Šiais metais pagal ekologiniams ūkiams keliamus griežtus sėjomainos reikalavimus V. Bubinas dalį žemės užsėjo raudonaisiais dobilais, o lubinų neaugina. Rugius po liepos 10-osios ūkininkas jau galės užarti, o paskui rudenį tame plote sės rugius. O ten, kur dabar auga rugiai, kitais metais irgi sės dobilus. Tačiau vėliau, jei bus leidžiama, vėl sako norėtų auginti lubinus. Už tai, kad puoselėja ekologinę žemdirbystę, už kiekvieną dirbamos žemės hektarą ūkininkas per metus prie 150 eurų išmokos, kurias gauna visi Lietuvos ūkininkai, gauna papildomą 230 Eur išmoką. V. Bubinas neslepia, kad iš ūkyje užauginamų ir parduodamų ekologiškų grūdų, taip pat gaunamų išmokų jau galėtų visai neblogai gyventi ir papildomai nesiversdamas automobilių gabenimu. Tačiau prakalbus apie išmokas ūkininkas vis dėlto nenutyli, kad čia pat, vos už kilometro, tik kitapus valstybės sienos žemę dirbantys Lenkijos ūkininkai, gauna dvigubai didesnes išmokas – apie 300 Eur (1200 zlotų) už hektarą.

Nežinau, kaip ir kodėl čia taip atsitiko prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, – sako ūkininkas. – Galbūt tiems, kas derėjosi, tiesiog trūko kompetencijos arba tai buvo padaryta netgi tyčia. Tiesiog sunku patikėti, kad taip gali nutarti žmonės, kurie baigę po kelis aukštuosius mokslus. Juk mes čia, Lietuvoje, viską pradėjome, kaip sakoma, nuo nulio. Aš, kai grįžęs po privalomosios tarnybos dar sovietų kariuomenėje labai norėjau ūkininkauti, savo senelių Bronės ir Stanislovo Bubinų sodyboje radau tik gyvenamąjį namą ir tvartuką vienai karvei su prieaugliu laikyti. Tuo tarpu Vakarų šalių ar tos pačios Lenkijos ūkininkai paprastai perima dirbti tėvų ar senelių jau seniai sukurtus ir išplėtotus ūkius, bet ir iš valstybės gauna didesnę paramą. Galbūt todėl mūsų kaime aš esu vienintelis ūkininkas. Apskritai čia daugiau niekas žemės nedirba – tik aš ir ją iš mūsų žmonių besinuomojantys Lenkijos ūkininkai. Ir tai – ne tik mūsų kaimo aktualija. Lenkai mūsų žemes dirba nuo Vištyčio iki Kapčiamiesčio. Todėl man ir kyla visokių minčių, kodėl taip buvo nuspręsta.

Ateityje ūkį planuoja perleisti sūnui

V. Bubinas savo ūkyje turi vieną patikimą pagalbininką ir ūkio plėtros neplanuoja. „Reikia dirbti tiek žemės, kiek pats gali tvarkingai apdirbti“, – sako ūkininkas. Jis neslepia, kad tikisi, jog ateityje prie jo prisijungs, o kažkada ir visą ūkį perims pernai Aleksandro Stulginskio universitete studijuoti pradėjęs sūnus Evaldas.

„Aš žemę dirbu, nes tai man patinka“, – sako ūkininkas ir tvirtina niekada nedaręs ar nedarantis kitiems šeimos nariams kokio nors spaudimo dėl jų pomėgių ar pasirinkimo. V. Bubino žmona Renata dirba Liubavo Juozo Montvilos pagrindinėje mokykloje socialine pedagoge, o dukra Andželika gyvena Marijampolėje ir rengiasi tapti teisininke. Ūkininko teigimu, Renata prie ekologinio ūkininkavimo prisideda tuo, kad savo šeimai namuose kepa ekologiškai užaugintų grūdų duoną.

Seniūnijos gyventojams padovanojo 100 trispalvių ir sulaukė Prezidentės dovanos

Praėjusiais metais, artėjant Liepos 6-ajai, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, V. Bubinas norėdamas prisidėti prie vietos gyventojų patriotinių jausmų puoselėjimo ir stiprinimo Liubavo seniūnijos gyventojams nupirko ir padovanojo 60 trispalvių ir kotų joms iškelti. Kad jo dovana pasiektų konkrečias šeimas ar žmones, pasirūpino Liubavo seniūnijos seniūnas Gintas Baliulis.

Kiek vėliau, artėjant Valstybės atkūrimo 100-mečiui, ūkininkui į galvą toptelėjo mintis, kad seniūnijos gyventojams reikia padovanoti dar 40 vėliavų, ir tai būtų valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų įprasminanti dovana.

„Tai – tiesiog atmintina dovana, – paklaustas apie tokios, tiesą sakant, brangios dovanos seniūnijos gyventojams prasmę „Suvalkiečiui“ yra sakęs Vidas Bubinas. – Sakyčiau, kad tai – dovana ... sau. Aš visą gyvenimą atsiminsiu, kad tais metais, kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį, aš tą jubiliejų įprasminau nupirkdamas ir vietos žmonėms padovanodamas šimtą trispalvių.“

Už tokią gražią iniciatyvą ūkininkas sulaukė Lietuvos Prezidentūros dėmesio. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė jį drauge su žmona Renata pasveikino už tokios iniciatyvos originalumą, pilietiškumą, meilės Lietuvai puoselėjimą ir drauge su būriu sumaniausių akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ idėjų autorių apdovanojo Lietuvos trispalve.

Ričardo Pasiliausko ir Lietuvos Prezidentūros nuotraukos