Sut­rū­ku­sios vy­riš­ku­mo gi­jos at­ku­ria­mos gen­ty­se

An­ta­nas Gri­žas, psi­cho­lo­gas, vie­nas iš „Vy­rų gen­čių“ su­ma­ny­to­jų, ku­ria vy­riš­ku­mo kri­zės prieš­nuo­dį – bu­ria vy­rus į gen­tis. Kad ir dirb­ti­nai su­kur­tos ne gi­mi­nys­tės, ne te­ri­to­ri­jos ir ne me­džiok­lės pa­grin­du, jos pui­kiai at­lie­ka sa­vo funk­ci­ją – mo­ko vy­riš­ku­mo. Įsi­lie­ję į gen­tį, ga­vę pa­tvir­ti­ni­mą, kad yra „vie­no krau­jo“, o jų pro­ble­mos to­kios kaip ir ki­tų, vy­rai įgy­ja drą­sos ir mo­ty­va­ci­jos ryž­tin­gai pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už sa­ve ir keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mus.
 

Ratas – gentis – sprendimas

Vyrų genčių idėja kilo prieš trejus metus, kai pažįstamų vyrų šešetas susibūrė į ratą, kurį pavadino gentimi. Susitikdami reguliariai, keldami vidinius klausimus ir užduotis, jie patys sau tapo palaikymo komanda. Pasak Antano, tai buvo geriausias jiems nutikęs dalykas: gavus atsakymus į specifiškai vyriškus klausimus, užsipildė vidinė tuštuma, atsirado aiškesnė gyvenimo ir veiklos kryptis, stabilumas. Kilo mintis, kad ir kiti vyrai galėtų susiburti į savo gentis. Lietuvoje gimė projektas „Vyrų gentys“. Pernai startavusi atrinkta nedidelė pirmoji kuopa pasiteisino, tad šį pavasarį susibūrė net 19 genčių įvairiuose Lietuvos miestuose.

Stiprioji lytis nusilpo

Per ilgametę psichologo ir lektoriaus patirtį Antanas pastebėjo, kad vyriškumo krizė gana gili. Vyrai neturi, į ką remtis svarbiais jautriais klausimais. Anot jo, daugiausia bendrauja per veiklas, kur svarbiausia – pasiekimai ir konkurencija. Kalbėti apie problemas – gėda. Net draugų rate. O problemos būna pačios įvairiausios.

Taip ir vaikšto vyrai su savo gėda viduje, pasislėpdami už priklausomybių nuo vaizdo žaidimų, alkoholio, pornografijos ar tiesiog tapdami vangūs ir neryžtingi. Kraštutiniais atvejais panyra į depresiją, ryžtasi savižudybei. Statistika rodo, kad 80 procentų savižudybių aukų – vyrai, smurto aukos – irgi daugelis vyrai.

Gentyse atpažįsta save

Daugelis vyrų gyvenime neturi realios erdvės, kur galėtų pasikalbėti apie jautrius gilius dalykus. Pirma – visokios veiklos, tik tada paviršiniai pasikalbėjimai. Gentyse atvirkščiai: pirma gilūs pokalbiai, o veiklos vyksta šalia.

„Esminis dalykas – pažinti save, pažįstant kito vyro vidinį pasaulį. To labai trūksta. Vyrų bendruomeninis audinys yra sutrūkinėjęs. Mes turime labai prastą santykį su savo tėčiais, su kitais vyrais“, – vyriškumo spragas atvirai įvardija Antanas.

Gentyse niekas neduoda receptų, kaip reikia gyventi, ką daryti. Tai vieta, kur vyrai gali tyrinėti save ir kitus, pasidalyti patirtimi, išsikelti sau užduočių ir rasti būdų, kaip jas įgyvendinti. Pirmiausia gali nusistatyti, ką jiems „skauda“ labiausiai. Antra, gauna labai daug įkvėpimo ir postūmio veikti. Matydami pavyzdį, nugali baimę ir patys gauna motyvacijos keisti savo gyvenimus.

Problemos – banalios, bet esminės

Problemos, dėl kurių vyrai ateina į gentis, pačios gyvenimiškiausios: vienišumas, romantinių santykių sunkumai, disciplina, kontrolės stoka, kaip sau nemeluoti, kaip žinoti, ko norima gyvenime, kaip atrasti darbų, kurie būtų prasmingi ir pelningi.

Atsižvelgiant į problemas, asmenybę, amžių, gyvenamąją vietą, jie suburiami į 6–9 asmenų ratus. Taip susiformuoja savotiška vyrų gentis lyg pirmykštės prototipas: joje ir brandūs vyrai, ir jaunuoliai, ir karjerą padarę vadovai, ir augantys specialistai, ir sukūrę šeimas, ir vieniši. Nėra vieno lyderio, kas savaitę vykstantiems užsiėmimams vadovauja kiekvienas paeiliui: kelia pokalbio temą, nusistato užduotis, iššūkius, siūlo kontrolės būdus ir pagalbą, apdovanojimus.

Iššūkiai paprasti, bet daugeliui sunkūs: pvz., eiti miegoti iki vidurnakčio, apriboti buvimą socialiniuose tinkluose, nevartoti cukraus, nueiti į banką dėl būsto paskolos, parašyti patinkančiai merginai. Paprasti iššūkiai priverčia sistemingai ir kryptingai veikti ta linkme, ką norima pakeisti, o ne pasyviai laukti. Jie tampa atviresni. Gyvenimo kokybė ima gerėti. Svarbiausia – pagerėja vyrų savijauta. Vadovaujantis specialiu klausimynu, per du mėnesius savijauta pagerėja 26 procentais.

Gentys formuoja bendruomenę

Suformuota gentis tampa tarsi draugų ratu, savotiškais broliais. Jų nariai ilgainiui ima bendrauti ne tik užsiėmimuose, bet ir keliauti kartu, susitikti šeimomis, kažkuo užsiimti.

Genčių narių jau yra per tris šimtus Lietuvoje ir užsienyje. Rudenį galvojama net sukurti mokymų platformą, kurioje būtų temos nuo asmeninių finansų valdymo, testosterono ir cukraus lygio kraujyje palaikymo iki streso valdymo, konstruktyvių konfliktų sprendimo ir vyrų seksualumo tapatybės.

Trūksta tėčių

Pasaulinės vyriškumo krizės priežasčių daug. Tai ir moterų feministinis judėjimas, industrializacija, karai ir kiti antrą šimtmetį vykstantys visuomeniniai pokyčiai.

Anksčiau būdavo daug stipresnis bendruomeninis vyrų audinys. Augdami berniukai turėdavo daug stipresnį ryšį su tėvu, o per jį ir su kitais vyrais. Būdavo unikaliai vyriškų veiklų, berniukai ir mergaitės eidavo į atskiras mokyklas. Atlikdami darbus ar pareigas, vyrai tampriai bendraudavo su tėvu, broliais ir kitais vyrais. Taip jie vyriškėdavo. Bet palaipsniui sąlytis su tėvu mažėjo.

Dabar gi vyrai formuojasi kone išskirtinai moteriškoje aplinkoje: mama, auklėtojos, mokytojos. „O psichologiškai formuojantis asmenybei, labai svarbus sąlytis su savo lyties atstovais, kurie būtų pozityvus pavyzdys. Kai to nėra, labai sunku suformuoti sveiką ir atsparią savo asmenybę ir tapatybę, – sako psichologas. – Jei reikėtų vienu sakiniu įvardyti vyrų krizės priežastį – mums labai trūksta tėčių.“

Gentyse dalyvaujančių vyrų amžius – 23–57 metai. Taip vyresnis asmuo jaunesniame gentainyje netikėtai atpažįsta savo sūnų. Jaunuolis – išgirsta „savo“ tėtį. Atsiradus supratimui, atvirumui, vyrai ir „savo“ šeimose neretai atkuria ryšius su tėvu.

„Vyrų genčių“ tikslas – suformuoti daugiau stiprių tėčių, kurie taptų vyriškumo pavyzdžiu savo sūnums ir taip sutrūkusios gijos tvirtėtų. Vyriškumo krizė imtų slopti.

Gentainių atranka

Atrodytų, kam reikia palaikymo, tas ir laukiamas. Ne visai taip. Gentis ne kiekvieną priima į savo ratą. Tam, kad taptum nariu, reikia užpildyti anketą ir pereiti atranką. Po pokalbio paaiškėja, ar žmogus pasiruošęs dirbti su savimi, ar pasižada laikytis disciplinos. „Jei pasirodo, kad asmuo tikisi, jog viską už jį atliks kiti, o jis stebuklingai suvyriškės be pastangų, tenka tokiam atsakyti. Mes neužsiimame aukų gelbėjimu. Mes užsiimame pagalba tiems, kurie nori padėti sau“, – sako A. Grižas.

Patirtys

27-erių metų vilniečiui kino mechanikui Martynui į „Vyrų gentis“ pasiūlė užsirašyti draugė per antrąjį karantiną. Jaunas vyras pripažįsta, kad per pirmąjį karantiną dėl izoliacijos jis išgyveno visišką vyriškumo ir socialumo krizę, buvo minčių net apie savižudybę. Daugiausia bendraudavo su kolegomis, o per karantiną liko visiškai vienas, romantinių santykių tuo metu neturėjo, kreiptis galėjo nebent į psichiatrą. Taip ir padarė. Gavo vaistų.

„Bet „Vyrų gentys“ man davė tai, ko negalėjo gydytojai. Turiu savo tvirtą ratą ir dabar, per antrą karantiną, jaučiuosi kuo puikiausiai“, – sako Martynas. Susitikęs su kitais vyrais, jis atpažino savo meilės be atsako istoriją: „Klausiausi vieno pasakojimo apie santykius su moterimi ir negalėjau patikėti: juk čia viskas apie mane. Kaip taip gali būti?“ Problemos suvokimas, atviras įvardijimas padėjo pasijusti ne tokiam vienišam. Gentainius lyg brolius jaučiasi įgijęs visam gyvenimui. „Gentyje įvairių profesijų vyrai. Su tokiais žmonėmis gyvenime net nebūčiau susipažinęs. Padidėjo vyriškumo savivertė. Pasidariau atviresnis, su tėvu pradėjome bendrauti ne tik formaliai, kartu puikiai leidžiame laiką“, – labiausiai atgautu sūnaus ir tėvo ryšiu džiaugiasi Martynas.

Kaunietis IT įmonės vadovas 29-erių metų Dominykas „Vyrų gentis“ rado per reklamą socialiniame tinkle. Kadangi anksčiau buvo kalbėjęs su žmona, kad jam reiktų tam tikros pagalbos, nusprendė užpildyti anketą. Gyvenime sėkmingas vyras nustebina, įvardydamas problemą: „Kartais, bendraudamas su kitais vyrais, pasijusdavau labiau kaip mažas berniukas nei kaip suaugęs vyras. Tam tikrose situacijose palinksėdavau galva ir nusileisdavau kitų argumentams, nors galbūt būdavau teisus. Pasitikėjimas savimi krisdavo.“ Toks vaikiškas nuolankumas ir neryžtingumas pasireikšdavo ir buitinėse situacijose.

Pabuvus gentyse, grąža neužtruko: Dominykas pradėjo atvirai šnekėti apie jausmus su žmona, nesislėpdamas už citatų iš straipsnių ar knygų, nebeperkeldamas atsakomybės žmonai, konfliktus pradėjo spręsti be pykčio, bet ir apgindamas savo nuomonę. „Vyrų gentyse“ išgirstos kitų gyvenimo patirtys, ypač jau brandžių vyrų, padėjo per kelis mėnesius užaugti iš berniuko į vyrą, suprasti savo tėvą, tai jam ypač svarbu dabar, kai šeimoje laukiama naujagimio.