Suteptą reputaciją bandantis ginti J. Šuklinas: valdininkai nuo manęs bėga

Londono olimpinėse žaidynėse sidabro medalį iškovojęs, bet dėl teigiamo dopingo testo jo netekęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas rankų nenuleidžia. Jis ir toliau stengiasi įrodyti, kad yra nekaltas, nors tokia kova dėl tiesos reikalauja didelių finansinių resursų.

2012-ųjų olimpiadoje Londone J. Šuklinas laimėjo sidabro medalį baidarių ir kanojų sprinto 200 m rungtyje. Tuomet jis mėgavosi dėmesiu ir maudėsi šlovės spinduliuose, bet po septynerių metų atletą pavijo pritrenkianti žinia. Praėjusią vasarą Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė, kad pakartotinai ištyrus J. Šuklino mėginį jame rasta neleistinos medžiagos dehidrochlormetiltestosterono. Ji priklauso draudžiamų anabolinių steroidų grupei.

Apie teigiamą dopingo testą irkluotoją informavusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė portalui Alfa.lt sakė, kad J. Šuklinas reagavo jautriai ir nuo to laiko bendradarbiauja nenoriai.

Be to, visi dopingo vartoję sportininkai priversti grąžinti valstybines premijas, rentą ir dovanų skirtą automobilį. Preliminariais skaičiavimais, J. Šuklinui į valstybės iždą tektų grąžinti apie 100 tūkst. eurų.

Tačiau 34 metų dabartinis Visagino miesto tarybos narys rankų nenuleidžia. Jis pateikė apeliaciją Tarptautinei baidarių ir kanojų federacijai ir laukia jos sprendimo.

Apie dopingo skandalą ir jo pasekmes J. Šuklinas papasakojo portalui Alfa.lt.

– Kaip vyksta jūsų gynybos procesas?

– Situacija gana komplikuota. Pateikėme apeliaciją Tarptautinei federacijai, lauksime žinių iš jos. Žadėjo, kad sprendimas bus priimtas po sausio 28 d. dviejų savaičių laikotarpiu. Kai bus kažkokios oficialios informacijos dėl tolesnės proceso eigos, galėsiu pakomentuoti išsamiau.

– Tikite savo šansais apsiginti?

– Žinoma, kitaip net nebandyčiau to daryti. Geriausia būtų kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą, bet tam reikia daug pinigų. Už vieną posėdį tektų pakloti 30 tūkst. eurų, todėl be 200 tūkst. eurų nė neverta bandyti. Nesu milijonierius, neturiu tiek pinigų. Kainuoja teisininkų paslaugos, teismo posėdžiai. Be to, valstybė žada reikalauti žalos grąžinimo, apie 100 tūkst. eurų.

– Kas bus, jei jūsų apeliaciją atmes?

– Šiuo klausimu dirba mano pasamdyti juristai, jie ir spręs, ką toliau daryti. Kaip ir minėjau, dabar reikia sulaukti Tarptautinės federacijos atsakymo. Viskas ir taip ilgai užsitęsė, metus laiko „tampomės“, norisi kuo greičiau turėti daugiau aiškumo. Tokia situacija nepatinka.

– Ar palaikote ryšį su LTOK ir kitomis Lietuvos sporto organizacijomis?

– Aš neatsiribojau nuo jų. Bet atvykęs į LTOK supratau, kad neturiu jokio palaikymo nei iš jų, nei iš kitų sporto valdininkų. Esu paliktas vienas tvarkytis savo reikalų. Niekas nekreipia dėmesio, kad sportuoti reikalingus vitaminus gaudavau iš LTOK ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC). Gal jie kažko nesužiūrėjo? Tačiau visa atsakomybė užkraunama pačiam sportininkui. Kai laimėdavau, visi norėdavo kartu nusifotografuoti. Dabar visi valdininkai bėga nuo manęs į šalį, kad tik kartu į vieną kadrą nepatektų (šypsosi – aut.).

Kitose valstybėse tokioje situacijoje sportininkai ginami, o Lietuvoje niekas nenori tavimi patikėti. Būtų valstybės palaikymas – galėčiau drąsiau įrodinėti savo nekaltumą. O iš kur man gauti reikalingus 200 tūkst. eurų gynybai? Gal krepšininkai sau ir leistų tai, o irkluotojai tokių pinigų neuždirba.

– Ar susimąstėte, kaip Londono olimpinėse žaidynėse draudžiama medžiaga galėjo atsirasti jūsų organizme?

– Negalėjo niekaip. Labai daug neaiškumų. Sunku komentuoti neturint rimtų argumentų, bet... Prieš olimpiadą kontrolieriai stovyklose mane tikrino gal 10 kartų ir nieko nerado. Mes užsiimdavome labai rimta prevencija – pradaryto vandens buteliuko net į rankas neimdavome.

Naujienos apie teigiamą testą pasiekė po 7 metų. Juk neprisiminsi, ką tuo metu valgei ir kur buvai. Visuomet vartojome daug vitaminų ir maisto papildų, bet ne turguje juos pirkome. Juos skirdavo buvusio Edukologijos universiteto profesoriai, o aprūpindavo LTOK ir LOSC. Praėjus 7-8 metams neturime galimybių patikrinti tų vitaminų sudėties.

– Tačiau dopingo kontrolieriai pažymi, kad tobulėjant technologijoms, jie geba atrasti medžiagas, kurios prieš dešimtmetį buvo neaptinkamos.

– Dėl to gynybos procesas tik sunkėja, nes mes vartojome specialistų patikrintus ir licencijuotus preparatus, o dabar nėra šansų ištirti jų cheminės sudėties. Aš niekada nevartojau neaiškios kilmės vitaminų, tik tuos, kuriuos parūpindavo LTOK ir LOSC.

Visgi dar vienas dalykas man kelia įtarimų. Kai Visagine pasukau į politiką, ten prasidėjo vietiniai politiniai karai. Tuomet sulaukiau užuominų grasinimo forma, neva man gali pakenkti dėl sporto, dėl olimpinių žaidynių. Nekreipiau į tai dėmesio. Bet kai viskas susidėliojo taip, vis dažniau prisimenu tą užuominą.

– Tikite versija, kad jus kas nors pakišo?

– Žinote, man buvo pasakyta: jei turi pinigų – gali apsiginti, jei neturi... Vadinasi, jei galima apsiginti, galima ir „užsakyti“. Tokiu būdu kažkas sprendžia žmonių likimus.

Darant pakartotinį dopingo testą man nebuvo leista atlikti DNK (ląstelėje esanti deoksiribonukleorūgštis – aut. past.) palyginimo, kad galėtume įsitikinti, jog tai tikrai mano mėginys. Paties tyrimo procesai, naudojami algoritmai irgi kelia klausimų. Pavyko rasti mokslininką Kanadoje, kuris išmano šiuos procesus, yra laimėjęs ne vieną bylą. Jis teigė, kad galėtų pateikti nemažai svarių argumentų mano naudai. Tačiau vienas jo apsilankymas teismo posėdyje Šveicarijoje kainuotų 50 tūkst. eurų. Tiesiai pasakė: jei turi 150-200 tūkst. eurų, galime pradėti. O iš kur man juos paimti? Tenka kovoti savomis išgalėmis ir laukti žinių iš Tarptautinės federacijos.

Federacija – neutrali

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis Alfa.lt patvirtino, kad mėgina padėti J. Šuklinui.

„Jevgenijus pateikė apeliaciją ir šiuo metu tarp jo bei Tarptautinės federacijos vyksta susirašinėjimas, sprendžiami teisiniai klausimai. Mes bandome sportininkui suteikti tam tikrą pagalbą, tačiau situacijos kol kas plačiau nekomentuojame“, – sakė A. Alekrinskis.

Jis taip pat prašė palaukti oficialaus Tarptautinės federacijos atsakymo: „Tuomet galėsime daryti kažkokias išvadas. O dabar mūsų spekuliacijos tėra rašymas šakėmis ant vandens.“

Alfa.lt