Sustabdyti Čekuvos dvaro niokojimą gali tik teismas

Kai Čekuvos dvarą Ariogaloje 2012 metais įsigijo Airijos pilietis, nuo tada iki šiol dvaru jis nesirūpino, netvarkė, neprižiūrėjo. Dvaras nyksta akyse. Kultūros paveldo departamentas (KPD) daro viską, kad būtų galima pakartotinai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

KPD Kauno skyriaus specialistai, šiemet patikrinę Ariogalos, Čekuvos dvarą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 512), esantį Raseinių rajone, Ariogalos miestelyje, Žemaičių g. 59, konstatavo, kad ypatingai bloga yra dvaro rūmų (unikalus kodas - 30753) būklė: pastatas nenaudojamas, apleistas, avarinės būklės. Pastato langų ir durų angos atviros, neužsandarintos, ardomos plytos. Sienos su deformaciniais plyšiais. Stogo konstrukcijos sulūžusios. Išardytos grindys. Dvaro svirnas (unikalus kodas – 30754) taip pat nenaudojamas ir apleistas, stogo konstrukcijos be dangos, sienose susiformavę deformaciniai plyšiai. Apleistame dvaro parke (unikalus kodas – 30755) tankiai suaugę menkaverčiai želdiniai, jame vietos gyventojų pilamos šiukšlės, nenaudojamos padangos.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, padedant Departamentui, ne kartą yra bandęs susisiekti su rūmų valdytoju - Airijos Respublikos piliečiu. Tačiau surašyti reikalavimai pašalinti pažeidimus, vykdyti kultūros paveldo objekto priežiūrą adresato nepasiekdavo. Buvo kreiptasi į Airijos Respublikos socialinės apsaugos departamentą ir Airijos Respublikos ambasadą Lietuvoje. Duomenis apie Airijos pilietį atsisakyta teikti.

Departamentas, gindamas viešąjį interesą, dėl kultūros paveldo objekto naikinimo kreipėsi į prokuratūrą. Tačiau prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Departamento prašymo dalis pradėti ikiteisminį tyrimą policijos taip pat atmestas, motyvuojant, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog paveldo objektui yra padaryta žala. Trūksta konkrečios žalos paskaičiavimo, žalos raidos bei eigos nustatymo. Paskaičiavus žalą, Departamentas pakartotinai galės kreiptis į teismą. Paveldosaugininkai tikisi išnaudoti visas galimybes ir priemones surasti Airijos pilietį - dvaro valdytoją bei įrodyti jo atsakomybę dėl palikto be priežiūros ir nykstančio kultūros paveldo objekto.

Vadovaudamasis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktu ir atsižvelgdamas į KPD Kauno skyriaus 2020 m. birželio 15 d. tarnybinį pranešimą „Dėl žalos komisijos sudarymo“, KPD direktorius birželio 23 d. įsakymu sudarė sužaloto kultūros paveldo objekto – Ariogalos, Čekuvos dvaro sodybos atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti komisiją.

Liepos 1 d. komisija apžiūrėjo Ariogalos, Čekuvos dvaro sodybą ir užfiksavo paveldosaugos reikalavimų pažeidimus. Iki rugsėjo mėnesio komisija parengs sužaloto kultūros paveldo objekto atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti aktą. Teisės aktai numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė. Neatlyginus padarytos žalos patirtus nuostolius, Departamentui suteikta teisė teikti ieškinius teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo. Kito kelio, kaip sustabdyti paveldo objekto niokojimą, nėra. Valstybė neturi jokių teisių nacionalizuoti griūvantį kultūros paveldo objektą. Lietuvoje žinomas tik vienas atvejis, kai valstybės žinion 2012 metais buvo perimtas Kalnaberžės dvaras (Kėdainių rajone). Po to teisės aktai pakeisti.

KPD Kauno skyriaus paveldosaugininkai su Raseinių policija susitarė, kad ji kartais pažiūrės, ar dvaras vietos gyventojų neniokojamas. Seniūnija pritvirtino lenteles, draudžiančias eiti į avarinės būklės pastato vidų.

Čekuvos dvaras nyksta. Surasti Airijos pilietį – dvaro valdytoją – tikimasi tik per teismą.