Susitikom po 40 metų

Bet šiandien, po šitiek metų susitikom –

Jaunystę prisimint panorom,

Širdis taip troško susitikt, apsikabint…

Mes sujungti žodžiu – klasiokai,

Lyg grandine – gražiais prisiminimais…

(Irena Ališauskaitė 2014-11-08)

2019 m. liepos 13 dieną į bendraklasių susitikimą susirinko nemaža grupė XXVIII laidos abiturientų, 1979 metais baigusių tuometinę Musninkų vidurinę mokyklą. Ateina laikas, kai dėl ilgai nematytų klasės draugų pradeda graužti ilgesys, kankina noras apie juos kažką sužinoti. Greitai prabėgo tie penkeri metai po paskutinio klasės susitikimo. Nors metai suvedė su naujais draugais, bet mokyklos laikų draugai – bendraklasiai visada šviesiais prisiminimais išlieka atmintyje.

Prieš 40 metų baigusieji Musninkų vidurinę mokyklą rinkosi mokyklos kieme. Susitikę sveikinosi, glėbesčiavosi ir kaip vaikai džiaugėsi vienas kitą pamatę. Sulaukę auklėtojos M. Šavinienės, lietuvių kalbos mokytojos F. Vaicekauskienės ir bendraklasių, visi pravėrė buvusios mokyklos duris, apžiūrėjo renovuotą mokyklą, dabar jau gimnaziją. Visi nekantriai nuskubėjo ieškoti klasės, kurioje vyko auklėtojos matematikos pamokos, nuskambėjo paskutinis skambutis. Prisiminė, su kuo sėdėjo, nesunkiai surado suolą, kuriame prieš daugelį metų sėdėta, svajota ir tikėta, kuris, jei galėtų, daug ką papasakotų…

Pirmąjį sveikinimo ir padėkos žodį tarė susitikimo organizatorė. Ji paskaitė I. Ališauskaitės eilėraštį „Klasės susitikimas“, įteikė bendraklasiams savo rankomis išaugintą, išdžiovintą ir supakuotą arbatą. Tylos minute pagerbėm neseniai išėjusį į amžinybę savo klasės draugą Rimą V. Apie dvi valandas klasėje bendraklasiai maloniai bendravo, apžiūrėjo atsineštas senas nuotraukas, šnekučiavosi, dalijosi prisiminimais, sugrįžo į savo praeitį, į savo svajonę. Prisiminė viską nuo klasės pirmųjų žingsnių, mokytojų, pirmų bendrų išdaigų, pirmųjų meilių iki egzaminų laikymo ir paskutinio išleistuvių vakaro. Aišku, su nostalgija aptarėme visus prabėgusius susitikimus. Prisiminėm savo buvusius mokytojus – Galvosą ir Galvosienę, Juknienę, Ciesiūnaitę, Lisauskienę, Kiemiešaitę, Vitkūnienę, Davidavičienę, Lubienę… Laikas iš atminties ištrynė mokytojų vardus, bet neištrynė to, ką jie nuoširdžiai mokė. Smagu ir džiaugsminga buvo pamatyti paralelinės „B“ klasės draugus, kurie neįspėję su triukšmu įlėkė į klasę. Jie mūsų ir mes jų iš pirmo žvilgsnio neatpažinome.

Vėliau susitikimas tęsėsi Širvintų kavinėje „Lelija“. Smagūs, draugiški pokalbiai, muzikantas J. Borusevičius, vaišės, dainos, šokiai, savęs pristatymas su humoro doze leido atsipalaiduoti ir trumpai pamiršti visus šeimos ir namų rūpesčius, nes vėl akimirką tapome mokiniais – padykusiais, linksmais, gražiais, tik gal nebe tokiaisa jaunais. „Kai susitinkam su bendraklasiais, jaučiamės jauni“, – linksmai kalbėjo senokai nesimatę bičiuliai. Klausantis pasakojimų buvo galima džiaugtis, kad visi buvę bendraklasiai sėkmingai išėjo gyvenimo universitetus, neveltui sakoma: „Sunkiausia mokykla yra gyvenimo, nes nežinai, kokioje klasėje esi dabar, koks dar laukia egzaminas, kad negali nusirašyti, nes nėra tokio pat varianto“.

Atsisveikinant norėjosi verkti, nes taip greitai viskas baigėsi. Prieš keturis dešimtmečius mokyklą baigusių abiturientų aštuonios susitikimo valandos prabėgo kaip viena akimirka. Tikėtina, jog XXVIII laidos abiturientai dar ne kartą susitiks pabendrauti, pasidžiaugti, tiesiog pabūti šalia. Tik susitikimai atgaivina jaunystės prisiminimus, žmones, vardus. Sėkmės ir sveikatos visiems negalėjusiems atvykti į bendraklasių susitikimą. Mieli buvę klasės draugai, būkite sveiki ir laimingi. Iki kito susitikimo!

Musninkų vidurinės mokyklos XXVIII laidos „A“ klasės bendramokslių vardu Aldona Bučinskienė