Susitikime su viceministru ir Seimo nariais išsakytos Alytaus rajono žmonėms aktualios problemos

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė kartu su kitais regiono merais susitiko su Vidaus reikalų viceministru Vaidotu Jakštu bei krašto žmonėms atstovaujančiais Seimo nariais.

Susitikimo metu pristatyti ministerijos veiklos prioritetai ir tikslai regioninės politikos srityje, aptarta 2022–2030 m. Regionų plėtros programos įgyvendinimo pažanga ir iššūkiai, aptarti regiono žmonėms svarbūs klausimai.

Planuojama dar viena ministerija

„Pagrindinis susitikimo tikslas – susipažinti su regionais“, – sakė viceministras V. Jakštas, informavęs, kad peržiūrimos savivaldybės funkcijos: tiek valstybės deleguotos, tiek savarankiškos, vertinamas viešųjų paslaugų teikimas. Diskutuota apie vietos savivaldos įstatymą ir planuojamus jo pakeitimus. Tačiau konkretesnių ir aiškesnių sprendimų ir laukiamų darbų viceministro susitikime su merais nebuvo pristatyta.

Aktyviai diskutuota dėl kitais metais planuojamos įsteigti Regionų ministerijos poreikio, jos funkcijų.

„Girdime argumentus, kad Regionų ministerija būtų atsakinga už regionų politikos formavimą, tačiau kol kas man, kaip ir kitiems regiono merams, atrodo, kad tai bus dar viena biurokratijos forma. Tai būtų dar viena – jau 15 ministerija. Kaip bus užtikrinta, kad naujai steigiamoje ministerijoje nebus dubliuojamos funkcijos su kitomis institucijomis, o savivaldybės nesusidurs su papildomu biurokratiniu barjeru įgyvendindamos regioninius projektus?“ – klausė merė.

Susitiko su Seimo nariais

Kiek vėliau merė R. Vitkauskienė dalyvavo susitikime su LR Seimo Dzūkijos bičiulių grupe ir Alytaus regiono merais. Kiekviena savivaldybė pristatė, su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria, aptartos regiono problemos.

„Dauguma Seimo narių anksčiau yra dirbę savivaldoje, todėl iššūkiai ir problemos, apie kurias kalbėsime, manau, nebus naujiena. Regiono kontekste Alytaus rajono savivaldybė išsiskiria tuo, kad esame žiedinė kaimiška teritorija, todėl susiduriame su specifiniais iššūkiais. Jiems spręsti dažnai reikalingas glaudus bendradarbiavimas su centrine valdžia. Tikiu, kad kartu galime rasti sprendimus, kurie padėtų stiprinti mūsų kraštą ir gerinti žmonių gyvenimą“, – kalbėjo Alytaus rajono merė.

Siekia išsaugoti mokyklas

Kalbant apie švietimo situaciją, diskutuota dėl reikalavimo vidurinio ugdymo klasėse turėti ne mažiau kaip 21 mokinį. Nauji švietimo tinklo taisyklių pakeitimai numato, kad, norėdamos išlaikyti mažesnes gimnazijų klases, savivaldybės turėtų prisidėti 50 proc. lėšų. Tai nepamatuotai didelė finansinė našta visoms mažoms regioninėms savivaldybėms.

„Siekdami išsaugoti mažas mokyklas, siūlome lankstesnį finansavimo modelį – prisidėti proporcingai trūkstamam mokinių skaičiui. Pavyzdžiui, jei gimnazijai trūksta 1 mokinio, prisidedame 5 proc., jei 2 mokinių – 10 proc. ir taip toliau“, – pasiūlymą dėstė merė R. Vitkauskienė.

Tai padėtų išlaikyti tvarų mokyklų tinklą bei suteiktų galimybę vaikams mokytis arčiau namų. Patvirtinus Tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo projektą, kai kuriems mokiniams iki kitos gimnazijos kelionė į mokyklą ir atgal siektų 40 km ir truktų apie 2 val. Tai turėtų neigiamos įtakos ne tik jų emocinei, fizinei sveikatai, bet ir ugdymo kokybei.

Rajono gimnazijose yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis mokiniams nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, dalyvaujama Tūkstantmečio mokyklų projekte, savivaldybė taip pat investuoja į gimnazijų infrastruktūrą. Tačiau žiedinėje savivaldybėje užtikrinti tą patį 21 mokinio skaičių, koks taikomas ir didiesiems miestams, – yra iššūkis. Mokykla mažuose miesteliuose – tai ne tik ugdymo įstaiga, tai ir bendruomenės kultūros avilys.

Su mūsų krašto žmonėms atstovaujančiais Seimo nariais taip pat diskutuota dėl galimybės atnaujinti geltonųjų autobusiukų programą. Alytaus rajono savivaldybėje pavėžėjami beveik 57 procentai moksleivių, todėl savivaldybei labai svarbu, kad būtų atnaujinta galimybė gauti finansavimą geltoniesiems autobusiukams įsigyti.

Tarp prioritetų – kelių būklė

Nuo 2026 m. sausio 1 d. valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai miestų ir miestelių teritorijose tampa vietinės reikšmės rajoniniais keliais ir nuosavybės teise priklausys savivaldybėms. Merė R. Vitkauskienė atkreipė dėmesį, kad tokių kelių perėmimas būtų per didelė našta savivaldybėms, jeigu nebūtų skirtas papildomas finansavimas remontui ir priežiūrai (pvz., barstymui žiemos metu).

Alytaus rajono kelių tinklą sudaro net 1134 kilometrai kelių: asfaltuota danga daugiau nei 300 kilometrų, daugiau nei 800 kilometrų – žvyro keliai. „Metai iš metų savivaldybė gauna tą pačią sumą keliams tvarkyti, tačiau įvertinus kylančias kainas, infliaciją, už tuo pačius pinigus galima nupirkti paslaugų ir išasfaltuoti gerokai mažiau kelių“, – sakė susitikime dalyvavęs vicemeras Aurimas Truncė

„Tokios būklės, kokia ji yra šiandien, perduoti kelius savivaldybėms yra neteisinga. Norint tinkamai juos prižiūrėti, turi būti ir atitinkamas finansavimas“, – įsitikinusi merė.

Susitikime išsakyti ir sudėtingi, ilgai trunkantys ir nemažai lėšų reikalaujantys procesai su AB ,,Via Lietuva“, norint įrengti pėsčiųjų perėjas valstybinės reikšmės keliuose. Labai reikalinga ir svarbi yra pėsčiųjų perėja Simno miesto centre, kur didelis autotransporto judėjimas kelia pavojų žmonių saugumui.  Savivaldybė jau ne kartą oficialiai kreipėsi prašydama įrengti pėsčiųjų perėją, tačiau realių darbų vis nematyti.

Diskutuojant apie vieną svarbiausių rajono gyventojams klausimą – kelių su žvyro danga, Alytaus rajone besidriekiančių beveik 800 kilometrų, būklę, išskirti strategiškai svarbūs ruožai.

Merė akcentavo, kad keliu Butrimiškiai – Miklusėnai dėl Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės ,,LitPol Link“ vykdomų modernizavimo ir plėtros darbų vyksta intensyvus eismas, kuomet nuolat važinėja sunkioji ir specializuota technika, o tai ženkliai spartina kelio dangos nusidėvėjimą, didina dulkėtumą, triukšmą ir pavojų vietos gyventojų turtui bei sveikatai.

„Svarbu pabrėžti, kad geopolitinė situacija šalia Lietuvos yra įtempta, o karinis konfliktas Ukrainoje ir kitos galimos provokacijos regione kelia papildomų iššūkių strateginių infrastruktūros objektų saugumui. Atsižvelgiant į tai, tinkamas ir saugus privažiavimas prie ,,LitPol Link“ jungties tampa dar aktualesnis ne tik vietos bendruomenei, bet ir nacionaliniam saugumui“, – sakė merė Rasa Vitkauskienė.

Vykdant karines pratybas sunki ir specializuota karinė technika dažnai važinėja Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliu Sudvajai nuo kelio Kaniūkai – Einorai – Nemunaitis. Dėl intensyvaus eismo keliai greičiau nusidėvi, reikia nuolat prižiūrėti ir atnaujinti.

Savivaldybė prašė šiuos ir kitus aptartus kelius įtraukti į prioritetinių kelių sąrašą ir skirti finansavimą minimų kelių remontui.

Merė R. Vitkauskienė taip pat atkreipė dėmesį į Simno gyventojų saugumą bei ramybę drumsčiantį per miesto centrą einantį krašto kelią Alytus – Simnas – Kalvarija. Didelis ir nuolat augantis autotransporto, ypač krovininio transporto, srautas kelia pavojų gyventojų ir eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gamtai. Tai vienas pagrindinių tranzitinio eismo kelių per Kalvarijos muitinę į Europos šalis.

„Aplinkkelis šiam miestui ir jo gyventojams – gyvybiškai būtinas. Girdime pažadus jau bene 15 metų, tačiau realių darbų nematyti“, – pažymėjo merė

Sausio pradžioje Simno ambulatorijoje lankęsis Prezidentas Gitanas Nausėda savo akimis įsitikino tuo, koks kiekis krovinių automobilių pravažiuoja pro Simno miesto centrą.

Svarbus ir priešgaisrinių tarnybų finansavimas

Susitikimo su Seimo nariais aptartas ir priešgaisrinių tarnybų finansavimo klausimas. Merė pabrėžė, kad gyventojų saugumui rajone itin svarbu užtikrinti nenutrūkstamą brigadų, sudarytų ne mažiau dviejų žmonių, budėjimą bei senų gaisrinių automobilių atnaujinimą. Iš viso Alytaus rajone dirba 8 ugniagesių gelbėtojų komandos, o kai kurių iš jų naudojamas transportas gyventojų gyvybėms bei turtui gelbėti skaičiuoja 40-metį. Šiuo metu, skaičiuojama, kad trūksta 151 tūkst. eurų, kad galėtų būti užtikrintas nenutrūkstamas dviejų žmonių brigadų budėjimas ir orus atlyginimas jiems.

„Savomis lėšomis nepajėgiame įsigyti naujų gaisrinių automobilių, priešgaisrinė tarnyba yra valstybinė funkcija ir valstybė turi ją užtikrinti. Savivaldybė taip pat prisideda, kiek gali, nuo patalpų iki būtinų priemonių“, – sakė merė R. Vitkauskienė.

Aptartos kitos gyventojams aktualios problemos

„Ūkininkai yra labai nusivylę, kai vystytojai, pasiūlę pardavėjams geresnes kainas, ne tik nuperka ūkininko nuomotą plotą, bet ir apstato saulės elektrinėmis. Rajone yra daug nenašių žemių, kur būtų galima vystyti tokius projektus“, – pabrėžė merė.

„Našiose žemėse reikia užsiiminėti žemės ūkio veikla“, – sakė Prezidentas, reaguodamas į merės iškeltą klausimą dėl saulės elektrinių statymo našiose žemėse.

Dar viena opus klausimas, aptartas susitikime – melioracijos statinių būklė. „Melioracijos problemos tampa vis didesniu iššūkiu kaimiškoms savivaldybėms. Būtina atnaujinti pasenusias melioracijos sistemas, užtikrinti tinkamą jų priežiūrą ir finansavimą bei išvengti potencialių ekologinių ir ekonominių pasekmių. Valstybės indėlis nėra pakankamas, todėl spendimai turi būti šioje srityje priimami nedelsiant, nes situacija tik blogėja. Praėjusiais metais savivaldybė melioracijos statinių remontui skyrė 100 tūkst. eurų“, – sakė merė R. Vitkauskienė. Tiek pat lėšų savivaldybė skyrė ir šiemet.

Susitikimo su regiono merais ir Seimo atstovais diskutuota apie galimybę peržiūrėti merų funkcijas. „Meras turėtų priiminėti strateginius sprendimus, o ne pasirašinėti leidimus medžiams kirsti ar genėti“, – apie dabartines administracines procedūras, užkrautas ant merų pečių, kalbėjo R. Vitkauskienė.