Susitikimas su vaikiškų knygelių autore Viktorija Guseinova

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė į virtualų susitikimą – pokalbį su vaikiškų knygelių autore Viktorija Guseinova. Kalbėtasi apie kelią nuo ketureilio juodraštyje iki kūrinio knygoje, apie įkvėpimo šaltinius ir apie vaikų poezijos naudą. Jog kalbėtis būtų linksmiau – susitikimo dalyviai dalyvavo net eiliavimo varžybose! Vienai nugalėtojai autorė padovanojo savo naujausią dvikalbę (lietuvių ir prancūzų k.) knygelę „Per balas į salas“, kurią išleido leidykla „Žara“. 

Kurti eiliuotas pasakas paskatino motinystė

Viktorija Guseinova pradėjo kurti savo vaikams. Jau keturias knygas išleidusi autorė didelį dėmesį skiria tam, jog istorijos būtų pamokančios, ugdančios ir suteikiančios žinių vaikams. „Pradėjau intensyviau rašyti, kai atsirado vaikų, kai tapau mama. Kai pamačiau, jog eiliuoti tekstai įtraukia ir smagiau kažką veikti kartu. Pirmoji knyga gimė iš situacijos, kai vaikai nelabai mėgo daržovių, reikėjo juos įtikinti jas pamėgti.“ Knyga „Kaip triušis morkas pamėgo. Eiliuota pasaka ir galvosūkiai“ – tai pamokanti istorija apie triušiuką, kuris papuolė į pavojų dėl to, kad niekada negraužė morkų. Triušiuką išgelbėja ištikimi draugai, o mažasis skaitovas paraginamas kartu su triušiuku pamėgti morkas. „Knygelė padėjo vaikams pamėgti morkas, deja, gaila, jog neparašiau knygelės apie brokolius“, - šmaikštavo V. Guseinova. Visgi motinystė labai prisidėjo prie autorės kūrybinio potencialo augimo. Visos knygelės, per žaismingas eiliuotas istorijas, diegia tokias vertybes kaip atsakomybė, atleidimas, tikslo siekimas bei sveika gyvensena.

Poezija skatina kūrybiškumą ir vaikų vaizduotę

Nors poezija atrodo labai paprasta ir lengva, bet vaikiški eilėraštukai daug labiau pritraukia vaikų dėmesį, lavina žodinę kalbą, vaizduotę, skatina mąstymą. Eiliuotos istorijos labai universalios ir suteikiančios daug kūrybinių galių patiems skaitytojams. Ypatingumo suteikia ir istorijose pasirinkti veikėjai.  „Vaikai labai mėgsta gyvūnus, jie mus mažus traukia, todėl vaikams per gyvūnus daug lengviau suprasti istorijas. Gyvūnų personifikavimas padeda vaikams istoriją padaryti artimesnę, nesusiejant jo su jokiu konkrečiu žmogumi“, - į klausimą, kodėl pasirinko kurti istorijas per gyvūnus, atsakė rašytoja. Istorijų veikėjai atsirado labai natūraliai, pagal vaikų pomėgius, realiai patirtas situacijas. Tiesa, paskutinės knygos „Per balas į salas“ veikėjas Vėžliukas atsirado visiškai spontaniškai. Pastaroji knyga yra dvikalbė, kurioje vėžliuko nuotykiai papasakoti bei sueiliuoti lietuvių ir prancūzų kalbomis.

Vaikų ugdymui knygose ir papildomos užduotys

Kiekviena Viktorijos Guseinovos knygelė pabaigoje praturtinta ir papildomomis užduotėlėmis vaikams. Tai įvairūs galvosūkiais, labirintai ir net teksto suvokimo užduotys, skatinantys lavinti atmintį, suvokimą ir mąstymą. „Mintis pateikti papildomų užduočių kilo iš savo patirties, dažnai su vaiku perskaičius istoriją norisi dar apie ją padiskutuoti, prisiminti svarbiausias mintis. Tad ir pabaigoje pateikiamos užduotėlės prisideda prie vaiko lavinimo, suteikia iš skaitymo dar daugiau naudos“, - apie užduotis kalba autorė. Į papildomą veiklą susitikimo metu buvo įtraukti ir renginio stebėtojai. Autorė skyrė užduotį – sukurti trumpą ketureilį su dviem raktiniais žodžiais – „lietus“ ir „sraigė“. Sulauktas gausus būrys ketureilių. Išrinkti vieną geriausią V. Guseinovai nebuvo lengva užduotis. Tačiau vienai dalyvavusiai mamai nusišypsojo laimė ir pas ją iškeliaus naujausia autorės knyga „Per balas į salas“.

Biblioteka dėkoja visiems, prisijungiantiems į virtualias veiklas ir susitikimus. Pasimatykime ir kitą kartą – įdomios ir naudingos veiklos tik daugės!