Susitarti dėl E. Bajarūno likimo Prezidentūrai ir URM nesiseka: sutaria tik dėl to, kad nukentės Lietuvos interesai

Dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno kilusi įtampa tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) toliau auga. Šalies vadovui Gitanui Nausėdai raginant Vyriausybę atlikti tarnybinį tyrimą dėl kaltinimų mobingu sulaukusio ambasadoriaus, ministerija nuo anksčiau išdėstytos pozicijos neatsitraukia.

URM kanclerė Inga Černiuk toliau pabrėžia, kad Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija veikė pagal nustatytas procedūras. Ietis dėl ambasadoriaus surėmusios institucijos sutaria tik dėl vieno: situacija, kai konflikto epicentre atsidūrė strategiškai svarbi ambasada, nėra palanki Lietuvai ir šalies interesams.

„Šis konfliktas jau kelia reputacinę žalą. Apie jį žino ir Jungtinė Karalystė ir kiti mūsų sąjungininkai. Situacija čia nėra gera. Ją reikėtų vienaip ar kitaip spręsti. Ir ją reikia spręsti teisniu keliu. Negalima anoniminių skundu pagrindu žmogų nulinčiuoti. Turi būti padaryta viskas, ką reikia padaryti“, – LRT radijui trečiadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Anot jos, neradus sutarimo neapibrėžtumas vienoje iš svarbiausių Lietuvos ambasadų gali užsitęsti.

„Situacija gali tęstis, jei žiūrėtume pagal įstatymą, net iki 6 mėnesių. Tai yra labai ilgai. Tai būtų labai kontrproduktyvu“, – pridūrė patarėja.

Savo ruožtu URM kanclerė I. Černiuk nesutinka su Prezidentūros pastabomis. Pasak jos, gaila, kad viešai aptarinėjamoje istorijoje ambasadorių ginanti pusė mažai kalba apie ambasados ir ministerijos darbuotojų savijautą. Be to, jos teigimu, niekuo nėra pagrįsti įtarimai ministerijai, esą ši yra užsimojusi „nulinčiuoti“ E. Bajarūną.

„Konfliktas ir pati istorija prasidėjo ne rugsėjo mėnesį. Bendrauta su ambasadoriumi asmeniškai. Asmeniškai su juo bendravau, signalų buvo. Mes tikrai siekėme išspręsti šią situaciją, ambasadoriui padedant tvarkytis su vadovavimo stiliumi“, – LRT radijui kalbėjo URM kanclerė.

Anot jos, nėra pagrindo teigti, kad URM atliktas tyrimas dėl E. Bajarūno yra netinkamas. Pasak kanclerės, Prezidentūros kvestionuojama procedūra atlikta vadovaujantis galiojančiomis vidaus taisyklėmis.

„Man apmaudu, kad retas kolega ar prelegentas susipažino su mūsų lygių galimybių ir smurto prevencijos tvarka. Ten yra procesas aprašytas. Procesas apie tai ir kalba, kad žmonės turi būti išklausyti, užtikrinta apsauga, net pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą gali būti užtikrinta apsauga besiskundžiantiems žmonėms. Tyrimas buvo atliktas pagal tą procedūrą, kuri yra įteisinta, įtvirtinta. Žmonės buvo išklausyti, su išvadomis buvo supažindinti visi suinteresuoti subjektai“, – kalbėjo ji.

I. Černiuk teigimu, nėra pagrindo įtarti, kad URM vadovybė siekė klausimą politizuoti, tikslingai nutekinant dėl E. Bajarūno atliktą tyrimą.

„Tai bandymas nukreipti dėmesį, kad ministerija nutekino informaciją... Mes išsiuntėme tą išvadą ir Prezidentūrai, ir Vyriausybei, ir URK pirmininkui“, – sakė URM kanclerė.

Dėl E. Bajarūno ateities ragina apsispręsti tik po tarnybinio tyrimo

Visgi prezidento patarėjos A. Skaisgirytės teigimu, norint priimti sprendimą dėl A. Bajarūno likimo ambasadoje, būtina atlikti tarnybinį tyrimą. Ši veiksmą Prezidentūra pasiūlė Vyriausybei atlikti gavusi E. Bajarūno laišką.  

„Prezidentas Nausėda ne kartą yra pasakęs, kad Bajarūno atvejis turi būti ištirtas. Gyvename teisinėje valstybėje ir tarnybinis tyrimas turi būti kaip minimum prieš darant kitus sprendimus. Tarnybinio tyrimo iki šiol nebuvo. Taip, Generalinės inspekcijos raštas yra, tačiau šis raštas remiasi neįvardintais žmonėmis, šaltiniais. Šis tarnybinis raštas iš karto buvo nutekintas spaudai. Tai garbės tyrimui nedaro“, – LRT radijui kalbėjo Skaisgirytė.

„Reikia konstatuoti, kad tarnybinis tyrimas nebuvo atliktas. Reikia jį atlikti, reikia, kad būtų aišku kas ir kodėl įvyko. Tada galėtų ir prezidentas, ir ministras svarstyti kokių žingsnių toliau imtis dėl Bajarūno ateities“, – teigė patarėja.

ELTA pirmadienį skelbė, kad sulaukusi ambasadoriaus E. Bajarūno laiško, Prezidentūra kreipėsi į Vyriausybę su prašymu atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš diplomatą nėra vykdomas psichologinis smurtas. Keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai. Eltos žiniomis, ambasadorius kreipimesi taip pat prašo išsiaiškinti, kokiu būdu nevieša informacija apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo nutekinta žiniasklaidai.

Praėjus kelioms valandoms po šios informacijos paviešinimo, Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.

Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.

Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.

Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.