Susitarimas dėl taršos plastiku nepasiektas, derybos tęsis kitais metais

Derybininkai, savaitę Pietų Korėjoje dirbę dėl sutarties pasaulinei taršos plastiku krizei išspręsti, susitarimo nepasiekė ir planuoja derybas pratęsti kitais metais.

Aklavietėje derybininkai atsidūrė dėl to, ar sutartyje reiktų numatyti bendrai planetoje esančio plastiko kiekio sumažinimą ir pasaulinę, teisiškai įpareigojamą toksiškų cheminių medžiagų, naudojamų plastikui gaminti, kontrolę.

Derybos Pusane turėjo būti penktas ir paskutinis ratas, derybininkai iki šių metų pabaigos turėjo pateikti pirmąją teisiškai įpareigojamą sutartį dėl taršos plastiku, taip pat ir vandenynuose. Tačiau pirmadienį ryte, senkant laikui, derybininkai sutarė derybas pratęsti kitais metais. Tikslių planų dėl to dar nėra.

Daugiau kaip 100 valstybių nori sutartimi apriboti plastiko gamybą, spręsti valymo ir perdirbimo klausimus, be to, daug kas sako, kad būtina imtis ir atitinkamų chemikalų klausimo. Tačiau kai kurioms plastiką gaminančioms, naftą ir dujas išgaunančioms šalims tai buvo raudona linija.

Kad pasiūlymai patektų į sutartį, su jais turi sutikti visos šalys. Kai kurios valstybės siekė pakeisti procesą, kad sprendimus būtų galima priimti balsavimu, jei neįmanoma pasiekti konsensuso, ir galiausiai procesas buvo paralyžiuotas. Indija, Saudo Arabija, Iranas, Kuveitas ir kitos šalys nepritarė tvarkos keitimui ir teigė, kad konsensusas yra esminis dalykas siekiant įtraukios, veiksmingos sutarties.

Šimtai milijonų tonų naujo plastiko

Sekmadienį, paskutinę planuotą derybų dieną, sutarties projekte buvo nesuderintų vietų keliose svarbiose dalyse. Kai kurie delegatai ir aplinkosaugos organizacijos sakė, kad tekstas tapo pernelyg aptakus. Derybininkai iš Afrikos pareiškė, kad verčiau išvyks iš Pusano be sutarties nei su silpna sutartimi.

Kiekvienais metais pasaulyje pagaminama daugiau kaip 400 mln. t naujo plastiko. Be politikos pakeitimų jo gamyba iki 2040 metų gali padidėti maždaug 70 procentų.

Ganoje nuo plastiko dūsta bendruomenės, vandens telkiniai, kanalizacija ir žemės ūkio naudmenos, o plastiko pilni sąvartynai nuolat dega, sakė pagrindinis šios šalies derybininkas Samas Adu-Kumi (Samas Adu-Kumis).

„Norime sutarties, kuria būtų galima tai išspręsti, – sakė jis. – Antraip išvyksime be jos ir sugrįšime kovoti kitą kartą.“

Per sekmadienį vakare vykusį susitikimą pirmininkas iš Ekvadoro Luisas Vayasas Valdivieso (Luisas Vajasas Valdivjesas) sakė, kad nors Pusane buvo padaryta pažangos, darbas toli gražu nebaigtas ir tenka būti pragmatiškiems. Pasak jo, labiausiai šalys nesutarė dėl pasiūlymų, susijusių su problemišku plastiku ir atitinkamais chemikalais, plastiko gamyba, sutarties principais ir finansavimu.

Susitikimą reiktų sustabdyti ir pratęsti kažkada vėliau, sakė L. V. Valdivieso. Daug šalių tuomet galvojo, ko reikia sutarties tekste, kad būtų galima judėti į priekį.

Pagrindinė Ruandos derybininkė Juliet Kabera (Džuliet Kabera) sakė 85 valstybių vardu reikalaujanti, kad visa sutartis būtų ambicinga, pritaikyta tikslui, o ne pasmerkta žlugti. To reikia dabartinėms ir būsimoms kartoms, pareiškė ji ir paprašė visų, kas tam pritaria, atsistoti. Ruandos delegatai ir daug kitų susirinkusiųjų atsistojo plodami.

Panamos delegacija, vadovavusi pastangoms įtraukti į sutartį plastiko gamybos klausimą, sakė sugrįšianti stipresnė, ryžtingesnė ir kalbėsianti garsiau.

Saudo Arabijos derybininkas teigė, kad chemikalai ir plastiko gamyba nepatenka į sutarties sferą. Kalbėdamas arabų šalių grupės vardu jis tvirtino, kad jei pasaulis išspręs taršos plastiku klausimą, jo gamyba neturėtų kelti problemų. Kuveito derybininkas kalbėjo panašiai ir atkreipė dėmesį, kad tikslas yra nutraukti taršą plastiku, o ne panaikinti patį plastiką. Pasak jo, mandato išplėtimas pakerta pasitikėjimą ir gerą valią.

Už uždarų durų

2022 metų kovą 175 valstybės sutarė iki 2024 metų pabaigos sudaryti pirmą teisiškai įpareigojamą sutartį dėl taršos plastiku. Rezoliucijoje sakoma, kad šalys sukurs tarptautinį teisiškai įpareigojamą instrumentą, atsižvelgdamos į visą plastiko ciklą.

Chemijos pramonei atstovaujančios Tarptautinės chemijos asociacijų tarybos (ICCA) atstovas Stewartas Harrisas (Stiuartas Harisas) sakė, kad terminai yra neįtikimai ambicingi. Anot jo, ICCA mano, kad vyriausybės gali pasiekti susitarimą, jei tik būtų skirta dar šiek tiek laiko.

Dauguma derybų Pusane vyko už uždarų durų. Aplinkosaugos grupės, autochtonų lyderiai, taršos plastiku veikiamos bendruomenės ir mokslininkai, nuvykę į Pusaną padėti suformuluoti sutarties, sakė, kad derybos turėtų būti skaidrios ir kad jie jaučiasi nutildyti.

„Didele dalimi būtent todėl derybų procesas žlunga. Pusanas įrodė, kad šis procesas yra žlugęs“, – sakė nevyriausybinių organizacijų tinklo „International Pollutants Elimination Network“ (IPEN) koordinatorius Bjornas Beeleris (Bjornas Bileris). 

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Cho Tae-yulas (Čo Tejulas) sakė, kad nors Pusane sutartis nebuvo pasiekta, derybininkų pastangomis pasaulis priartėjo prie vieningo sprendimo dėl taršos plastiku.