Susisiekimo ministro pažadai Klaipėdai

Kovo 16 d. vykusiame nuotoliniame Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų susitikime su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu buvo aptarti klausimai dėl aktualiausių uostamiesčio infrastruktūrinių objektų, susijusių su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla ir plėtra. Ministras pažadėjo imtis veiksmų, kad sklandžiai vyktų svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimas, reikalingas dabartinio uosto ir pietinės uosto plėtros susisiekimui su valstybės keliais užtikrinti, bei mažinti neigiamą transporto poveikį miestiečiams.

Pirmiausia su Susisiekimo ministerijos atstovais dar kartą aptartas geležinkelio mazgo plėtros Melnragės-Girulių miške klausimas, dėl kurio savo valią per e. valdžios vartus praėjusių metų pabaigoje išsakė beveik 15 tūkst. klaipėdiečių, prieštaraujančių, kad čia būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas. Pažymėta, kad kalbant apie bet kokią transporto infrastruktūros plėtrą šiaurinėje miesto dalyje būtina įvertinti gyventojų poziciją, kuriai besąlygiškai pritaria miesto vadovai ir Savivaldybės taryba.

„Iš ministro išgirdome labai aiškią, tvirtai išsakytą žinią, kad tikrai nėra jokių sprendimų dėl išorinio uosto plėtros ir jų artimiausioje perspektyvoje nenusimato, todėl negali būti nė kalbos apie kokią nors su tuo susijusią infrastruktūros plėtrą. Juo labiau kad tuo klausimu turime griežtą poziciją, paremtą 15 tūkst. klaipėdiečių parašais“, - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Su susisiekimo ministru ir jo komanda buvo aptartas ir IX B autotransporto koridoriaus, t. y. rekonstrukcijos Baltijos prospekte, klausimas. Sutarta dėl bendros vertybinės pozicijos, kad estakados statyba Baltijos pr. turi būti vertinama ne kaip miesto gatvė, bet kaip tarptautinės svarbos transporto koridorius, todėl atitinkamas turi būti ir jai skiriamas dėmesys. Tikimasi, kad ministerijos atstovai tesės pažadą ieškoti papildomų finansavimo galimybių, kad vietoj šiemet Baltijos pr.-Vilniaus pl. ir Šilutės pl. sankryžos rekonstrukcijai suplanuotų 7,5 mln. eurų (anksčiau kalbėta apie 11 mln. eurų), kurių aiškiai nepakaks, būtų skirta daugiau, nes nuosekli šios statybos eiga yra ne tik miesto, bet ir valstybės interesas.

Aptartas ir klausimas apie geležinkelininkų rengiamą studiją dėl krovinių gabenimo apimčių per centrinę geležinkelio stotį mažinimo ir apskritai dėl geležinkelio infrastruktūros perspektyvų. Miestas dalyvaus šios studijos pristatyme ir išsakys savo poziciją bei lūkesčius.

Ministras M. Skuodis domėjosi miesto ir uosto santykiais. Pokalbio metu akcentuota disproporcija tarp rekordiškai aukštos praėjusiais metais krovos uoste ir rekordiškai mažų šiais metais uosto numatytų skirti lėšų infrastruktūros projektams mieste.

Ministrui atkreipus dėmesį į šį atotrūkį, viliamasi, kad bus ieškoma sprendimų, kad miestas būtų suinteresuotas uosto veiklos sėkme.

Pokalbio metu aptarta, kad šiandien galiojantis uosto įstatymas kai kuriais atvejais suriša rankas lankstesniam uosto prisidėjimui prie miestui labai svarbių infrastruktūros projektų. Atsirado vilčių, kad bus tobulinamas įstatymas, kuris, pasak V. Grubliausko, „nebeatliepia nūdienos lūkesčių ir iššūkių„.

Klaipėdos meras ir Savivaldybės administracijos vadovai išgirdo gerą žinią dėl mažųjų ir pramoginių laivų marinos įrengimo valstybės lėšomis. Ministerijos atstovai informavo apie baigiamą rengti techninę dokumentaciją, todėl tikimasi, kad maždaug po dvejų ar pustrečių metų Klaipėdai bus grąžinta 16 metų uosto skola - pastatyta nauja valčių prieplauka.