Susisiekimo ministras Marius Skuodis: Šiaulių oro uostas - nepelnytai pamirštas

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį praleido Šiauliuose. Tarp susitikimų su miesto verslo ir valdžios atstovais, pagrindinis vizito taikinys buvo šiuo metu atnaujinamas Šiaulių oro uostas, suteikiantis ekonominį potencialą miestui ir regionui.

Unikalus trasporto sistemos mazgas

„Šiaulių oro uostas – ilgus metus politikų darbotvarkėje pamirštas klausimas. Aš tikrai labai aiškiai matau laisvąją ekonominę zoną, pramonės parką ir oro uostą kaip unikalų susisiekimo sistemos mazgą, kokio Lietuvoje kai kuriais kitais atvejais net nėra,“ - sakė į Šiaulius užsukęs LR Susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, Šiaulių regionas turi ypatingą strateginį objektą – oro uostą su ilgiausiu Baltijos šalyse orlaivių pakilimo ir nusileidimo taku. Vienas svarbiausių Šiaulių oro uosto privalumų – praktiškai neribotos galimybės priimti ir aptarnauti bet kokio tipo orlaivius, plėtoti orlaivių remonto, krovinių gabenimo veiklas. Kito tokio nėra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kaimyninėse Baltijos šalyse. Pernai Šiaulių oro uoste buvo aptarnauti 63 orlaiviai : 1 krovininis, 49 civiliniai ir 13 karinių, taip pat 354 keleiviai bei 39 tonos krovinių.

Antras, teritorijos privalumas – intensyviai plečiama didelio ploto (kuo negali pasigirti kitos tokios zonos šalyje ir ko labai ieško investuotojai ) laisvoji zona, šalia kurios jau yra visa infrastruktūra. Todėl būtina ją taip modernizuoti, kad kartu būtų integruoti oro, kelių, geležinkelių transporto sprendimai. Tuomet čia būtų toks mazgas, kuriame susitiktų kone visomis transporto priemonėms atgabenti kroviniai.

Skubiai tiesiama vėžė

Tam tikslui - infrastruktūros plėtros projektams - Susisiekimo ministerija „Šiaulių oro uostui“ iki 2024 m. yra skyrusi beveik 5 mln. eurų. Į pramoninę zoną iš viso numatoma nutiesti apie 3 km geležinkelio atšakų. Pirmieji darbai 1,3 km atkarpoje turėtų prasidėti artimiausiu metu, nes su rangovu sutartis jau pasirašyta.

Būtent šios geležinkelio vėžės - nuo oro uosto iki ekonominės zonos – atvedimu iki metų pabaigos yra susirūpmusi Šiaulių m. savivaldybė. Bijoma nespėti įgyvendinti darbų iki numatytų terminų ir taip prarasti finansavimą. Tuomet nepabaigus šios dalies, kitais metais negalėtų prasidėti ir kita, daug didesnė – logistikos centro krovinių aikštelės statyba. „Tai šių metų iššūkis. Tai labai rizikingas projektas. Tai tik pirmoji atšaka, kuri bus 1,3 kilometro, bet jau esam susiprojektavę finansavimą kitai daliai“, - pripažįsta Šiaulių m. meras Artūras Visockas.

Susisiekimo ministras M. Skuodis irgi neneigia, kad yra tam tikra buhalterinė rizika, mat negalima nepanaudoto finansavimo perkelti į kitus metus. Jis pažadėjo palaikyti ryšį su Šiaulių administracija ir po kelių mėnesių padaryti reikalingus sprendimus. „Niekas nebenustebintų, jei gruodžio mėnesį ta vėžė būtų padaryta. Kai kas, aš net neabejoju, su tam tikru pavydu žiūrės, ką turi Šiauliai“, - nusiteikęs optimistiškai kalbėjo jis.

Atšakos nebuvimas - „ekonominė antilogika“

Iš tiesų toji ketinama tiesti geležinkelio vėžė – tai kažkada ten buvusių ir išardytų bei parduotų bėgių atstatymas. Tai, anot mero A. Visocko, kadaise net buvo įvardinta kaip ekonominis nusikaltimas. Tai, kad pramoninis parkas, laisva ekonomnė zona ir oro uostas neturi geležinkelio atšakos, Šiaulių meras vadina ekonomine antilogika.

Dabar ši vėžė būtina, kad galėtų veikti intermodalinis terminalas. „Tai reiškia, kad lėktuvu nusileidusius krovinius jau būtų galima nukelti į konteinerius ir išvežti. Ir atvirkščiai – atvykęs konteineris galės būti nukeltas. Kas reiškia – kitokios gamybos įsikūrimą, nes dalis medžiagų (dėl svorio, – aut. past.) gali atvykti tik traukiniais “, - apie galimą naujų gamybos sektorių atsiradimą kalba Šiaulių meras A. Visockas.
 

Ministro teigimu, įgyvendintos investicijos leis užtikrinti aukščiausią skrydžių saugos lygį, atitikimą aplinkosaugos reikalavimams, taip pat padidinti oro uostą valdančios įmonės galimybes pritraukti naujų investicijų, kurti naujas aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamas darbo vietas.

Pasak M. Skuodžio, rengiant ilgalaikę Lietuvos oro transporto plėtros ir vystymo strategiją – Aviacijos vystymo gaires iki 2030 m. - ketinama įvertinti ir Šiaulių oro uosto vaidmenį šalies oro transporto sistemoje ir galbūt jo plėtros planai galėtų tapti šių gairių ir visos šalies aviacijos vystymo strategijos dalimi.