Susirgimų onkologinėmis ligomis daugėja, bet riziką galima sumažinti

Vėžio diagnozę išgirstančių žmonių skaičius Lietuvoje kasmet daugėja. Nepaisant vis modernėjančių gydymo metodų, mirštamumas nuo onkologinių ligų taip pat lieka aukštas. Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo Alvydo Česo teigimu, nors susirgimo riziką lemiančių veiksnių yra daugybė, ją sumažinti galima tam tikromis prevencinėmis priemonėmis – visaverte mityba, fiziniu aktyvumu, itin svarbu užtikrinti pakankamas vitamino D atsargas.

Augantis susirgimų skaičius

Pasak A. Česo, nepaisant inovatyvių gydymo metodų, sergamumas onkologinėmis ligomis auga visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Jo teigimu, nors mirštamumas nuo onkologinių susirgimų šiuo metu užima antrą vietą po širdies bei kraujagyslių ligų, prognozuojama, kad 2035-2040 m. mirčių skaičius nuo vėžinių susirgimų bus pirmoje pozicijoje.

„Lietuvoje kasmet 1-2 proc. auga nustatomų atvejų skaičius. Remiantis 2015 m. duomenimis, per metus šalyje nustatoma 17,5-18 tūkst. onkologinių susirgimų, pastaraisiais metais skaičius turėtų būti paaugęs iki 19 tūkst. Tendencija išties nedžiuginanti. Dažniausiai pasitaikančios diagnozės yra prostatos, krūties, plaučių vėžys, melanomos atvejai, jų ypač daugėja Jungtinėse Amerikos Valstijose, galima, susirgimų skaičius netolimoje ateityje augs ir Lietuvoje“, – sako onkologas chemoterapeutas.

Anot gydytojo, nors amžius turi įtakos didesnei vėžinių susirgimų rizikai, teigti, tai yra senyvo amžiaus ligos, nėra teisinga. Tam tikri navikai nustatomi vaikams, paaugliams, pavyzdžiui, limfomos, leukemijos, sėklidžių vėžio diagnozės.

Ligos prevencijai – pakankamos vitamino D atsargos

A.Česo teigimu, nors įvardinti konkrečius veiksnius, lemiančius vėžinių susirgimų atsiradimą ir išsivystymą, yra sudėtinga, tačiau prevencinių priemonių naudojimas gali sumažinti ligų riziką. KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas atkreipia dėmesį į dažnai pasitaikantį onkologinių ligonių vitamino D nepakankamumą.

„Riebaluose tirpstantys vitaminai, tarp kurių yra ir vitaminas D, yra svarbūs kiekvienam žmogui. Visgi tenka konstatuoti, kad mums, lietuviams, gyvenant tokioje platumoje, kur UV spindulių gauname tik vasarą, tam, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis, reikia gerokai pasistengti. Tai rodo ir praktika mūsų ligoninėje. Moterims, atliekant vadinamąsias testines šio vitamino koncentracijos nustatymo akcijas, gaunami rezultatai atskleidžia, kad maždaug 90 proc. jų turi nepakankamumą“, – teigia A. Česas.

Pasak mediko, pastaraisiais metais atliekami tyrimai vis dažniau parodo, kad vitamino D trūkumas organizme turi įtakos onkologinių ligų išsivystymui. Tuo tarpu vartojant maisto produktus, kuriuose gausu vitamino D, taip pat papildus, rizika susirgti storosios žarnos, kito virškinamojo trakto navikais, krūties vėžiu yra mažesnė.

Visgi A. Česas atkreipia dėmesį, kad praleidžiamas laikas saulėje, kuri laikoma natūraliu vitamino D šaltiniu, turi būti normuotas – gydytojas pataria neviršyti 10-15 min. per dieną. Kadangi nuo rugsėjo iki gegužės UV spinduliuotė mūsų platumose yra itin maža, o tai lemia nepakankamą minėto vitamino koncentraciją kraujyje, jis ragina pasirūpinti pakankamomis vitamino D atsargomis visus metus.

Mažesnei rizikai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas

KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas teigia, kad, be vitamino D, prie mažesnės onkologinių susirgimų rizikos prisideda ir fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulių turinčių produktų, antsvorio nebuvimas.

„Taip pat patariama vengti apdorotų produktų vartojimo, kurie mūsų organizmui daro tik žalą. Šiandien yra įrodyta, kad dažnas raudonos mėsos vartojimas didina storosios žarnos vėžio tikimybę. Priešingai yra žmonėms, kurie į savo maisto racioną įtraukia baltą mėsą, žuvį. Svarbu nepamiršti ir judėjimo, kadangi antsvorį turintiems asmenims onkologinių susirgimų rizika yra ženkliai didesnė“, – sako jis.

Gydytojo teigimu, fizinio aktyvumo naudą įrodo konkretus pavyzdys – moterims, kurios po krūties vėžio operacinio ar kito specifinio gydymo užsiima sportu ir bent 6 val. per savaitę skiria fiziniam aktyvumui, ligos atsinaujinimo rizika mažėja beveik trečdaliu. Tad A. Česas ragina nenumoti ranka į prevencines priemones, galinčias prisidėti prie mažesnės onkologinių ligų atsiradimo ir išsivystymo rizikos.

ELTA