Susirgai – laukia netikėtumai

COVID-19 gana įtikinamai ir sparčiais tempais moko mus higienos. Galbūt reikėtų pradėti mokytis ir profesinės bendravimo higienos, kurios raiška „gerokai apaugusi“ reikalų tvarkymo delsimU, atsirašinėjimu, formalia pagalba ar nevertingomis konsultacijomis, nenurodant šaltinių.. Senoliai apie vangiai dirbančius, nesugebančius įvertinti situacijos sako, tas tarnautojas medį mato, bet miško nemato. Mūsų laikmečiu daugėja žmogaus problemų sprendimų alternatyvų, tai patogu, bet ir sudėtingiau.

Vilkinimas, nesupratimas, kad priklausančių lėšų neišmokėjimas žmogui labai apsunkina gyvenimą kompromituoja pačią geranoriškiausią socialinės pagalbos sistemą. Atsirašinėjimu dangstomas aplaidumas, pažeminimas, patiriamas tvarkant reikalus, ilgam išlieka žmogaus atmintyje ir pozityvaus požiūrio į valstybės pagalbą žmogui nesukelia.

Ištikus bėdai, ligai – pagalbos reikia. Prašyti pagalbos nėra malonus dalykas, o jei dar pajunti, kad sistema neturi pakankamo savęs kontroliavimo mechanizmo, ją reikia budinti lyg šimtmečio miegu užmigusią gražuolę – gyvenimo džiaugsmas blėsta. Senėjančioje visuomenėje daugėja žmonių, kuriems trūksta gebėjimų neatsipalaiduoti, kontroliuoti, kontroliuoti, kontroliuoti, o tada žmogaus interesai gali būti pažeisti. Silpnųjų interesus turi ginti socialinės tarnybos. Tačiau ten netrūksta mentaliteto, skatinančio kažką nutylėti, nepasakyti, nepadaryti ir tikėtis, kad žmogus neparodys budrumo. Tačiau, kaip tu to budrumo nerodysi, jei nuo sprendimo priklauso - bus ar nebus duonos ant stalo.

Kai asmuo delsia sumokėti privalomus mokesčius, sveikatos draudimo mokestį, tai operatyviai suveikia išieškojimo mechanizmas. O kai pati Sodra delsia išmokėti nedarbingumo pašalpą, skirdama žmogui gydytojų nenumatytą dietą – mentalitetas nesuformuoja klausimo – ką darai ir kokį kuri savo įstaigos įvaizdį? Ar nereikia tokiam mąstymo būdui bendravimo higienos priemonių. Tuo labiau, kad po pandemijos spręstinų socialinių problemų daugės ir abejingumas, sąžiningumo stoka daug problemų turinčioje visuomenėje rimties neprideda.

Kiekvienoje sistemoje pasitaiko klaidų, operatyvus taisymas nuteikia teigiamai. Tačiau delsimas, atsirašinėjimas – tai jau bendravimo higienos dalykai. Tarnautojo nuomonės išsakymas vietoj profesionalios konsultacijos – to paties medžio vaisius, sutrikusios paslaugų kultūros reiškinys.

Į visuomenines organizacijas, žiniasklaidos priemones kreipiasi žmones, pasakojantys kaip banalus, nesudėtingai sprendžiamas dalykas apauga keblumais ir virsta reiškiniu analogišku F. Kafkos „Procese“ aprašytajam. Antai, vienas mūsų leidinio skaitytojas sužinojo, kad dėl ligos išmokos sprendimas priimtas ir ji bus išsiųsta į banką, o žmogus ją gaus po poros dienų. Deja, dienos bėgo, o pinigai banko sąskaitoje nesirodė.

Pradėjus domėtis išmoka, prasidėjo nepaaiškinami dalykai. Vidinėje Sodros sistemoje, prie kurios gali kiekvienas prisijungti per savo elektroninę bankininkystę arba mobilų parašą, užklausus apie tai, kodėl vėluoja išmoka, buvo informuota, kad jau pinigai atiduoti į banką, vėliau, kad pinigai bus išmokėti rytoj, o finalas pasiektas, kai darbuotoja raštu informavo, kad ligos išmokos informacijos asmuo nebegali gauti.

Taip ir tampa neaišku, kokie motyvai paskatino įstaigos darbuotoja taip nuspręsti. Konsultuojama buvo buitine kalba, nenurodant šaltinių, kuriais remiantis daromos išvados. Konsultacijų teikėjos, nurodytos, kaip Žaneta, Loreta gražiai dėstė savo pamąstymus, vertinimus, įdomu, kad jie visi buvo skirtingi.

Bankininkų informacija buvo konkretesnė: anot jų, jei pinigai buvo pervesti, jie patektų į sąskaitą ne vėliau, kaip po poros dienų. Iškilus nesusipratimui, nuo kurio priklauso, kas bus padėta ant žmogaus stalo, jį būtinai reikės aiškintis, o klaidas taisyti.

Tad kam gudrauti ir delsti atlikti tai, kas turės būti atlikta. Kam tas F. Kafkos „Proceso“ spektaklis.

Siekdama sušvelninti pandemijos ekonomines pasekmes ir jų sukeltas socialines problemas, valstybė skiria ne mažas lėšas. Įstaigose pasirodys gausus būrys paramos gavėjų. Įstaigos rūpinsis lankytojų realia higiena. Tačiau ar jie bus apsaugoti nuo reiškinio, kai numatytos pagalbos viršūnė spinduliuojanti taurumu, žemesnėse pakopose prie pat kliento apaugs mąstymo higienos nerodančiais dariniais? O procesas ar nejudės ne modernaus kompiuterio, o primityvios girnapusės tempu.