Susikurto gražaus gyvenimo kaime į didmiestį tikrai nekeistų...

Galima tik pasidžiaugti, kad vis daugiau jaunų šeimų palieka miesto šurmulį ir keliasi gyventi į kaimą. Jauni naujakuriai kuriasi nuošalesnėje vietoje, kur nėra triukšmo, įsirengia šiuolaikinį modernų būstą ir džiaugiasi ramiu gyvenimu.

Jau senokai paneigtas mitas, kad kaime nebėra jaunų žmonių, kad ten gyventi neįdomu ir kad liko tik vieni pensininkai. Dažnas patvirtins, jog Spietiškių kaimas (Širvintų rajonas, Čiobiškio seniūnija) tampa patrauklia vieta jaunimui kurtis. Praėjusiais metais buvo rašyta apie gražiai tvarkomą Erikos ir Remigijaus Svirskų sodybą. Jauna šeima pelnė „Gražiausiai tvarkomos sodybos“ nominaciją. Ne vienas yra girdėjęs apie Lapelių kaimo bendruomenės šokių kolektyvą „DESSO“, kuriam vadovauja Erika Svirskienė. Daugybė žmonių plojo Erikos Svirskienės vadovaujamo kolektyvo šokėjoms. O kiek apdovanojimų pelnyta, kiek džiaugsmo ne tik Čiobiškio seniūnijos ar Širvintų rajono žiūrovams suteikta! Apie visa tai papasakoti sutiko pati Lapelių kaimo bendruomenės šokių kolektyvo „DESSO“ vadovė Erika Svirskienė.

- Iš kur esate pati kilusi? Kaip atsidūrėte Širvintų rajone ir kodėl pasirinkote būtent atokų Spietiškių kaimą?

- Esu kilusi iš Utenos miesto. Baigusi Utenos kolegiją, išvykau į Vilnių dirbti. Per draugės vestuves susipažinau su savo esamu vyru Remigijumi. Susituokę gyvenome Vilniuje trejus metus. Paskui nusprendėme keltis gyventi į Spietiškių kaimą. Čia buvo Remigijaus senelių namai. Man, kilusiai iš miesto ir pratusiai prie triukšmo, buvo lengvas šokas, bet dabar galiu drąsiai pasakyti, kad nekeisčiau gyvenimo kaime į didmiestį. Vaikams čia tikras rojus, džiugina ramybė, žavi besikeičiančių metų laikų spalvos, turime galimybę kvėpuoti grynu oru ir džiaugtis visiška laisve.

- Teko matyti ne vieną Jūsų vadovaujamo šokių kolektyvo koncertą. Salėje abejingų nebuvo, žiūrovai plojo iš širdies. Sakykite, kaip pavyko suburti tokį šaunų kolektyvą? Papasakokite jo atsiradimo istoriją.

- Visada malonu girdėti gražius žiūrovų atsiliepimus, o šokių kolektyvas išties šaunus. Esu griežta, bet teisinga. Visada siekiu, kad viskas būtų atlikta maksimaliai gerai. Dirbame daug, repetuojame daug, gal dėl to turime gerus rezultatus. O šokių kolektyvas atsirado visai netikėtai. Man, atvykusiai gyventi į kaimą ir įstojusiai į Lapelių bendruomenę, kilo mintis suburti šokių kolektyvą. Iškabinome skelbimus, pakvietėme į pirmąją šokių pamoką. Buvo tokių, kurie žiūrėjo skeptiškai ir galvojo, kad niekas neateis. Netvėriau džiaugsmu, kai susirinko tiek daug, jog mes vos tilpome į salę. Aišku, po kelių užsiėmimų prasidėjo nubyrėjimas. Be galo džiaugiuosi, kad išliko stipriausios ir drąsiausios. Tai Samanta Arbočiūtė, Nomeda bei Gabija Mažeikaitės, Indrė ir Odeta Kanopkaitės ir Gabrielė Bareikatė, taip pat šiais metais turime labai daug naujų narių, jų bent 20. Tikiuosi, kad jie atlaikys krūvį ir išliks ilgam, viliuosi, jog juos išvysime scenoje, linkiu stiprybės ir ištvermės. Taip pat labai noriu pasidžiaugti ne tik jaunimu, bet ir šokėjų moterų kolektyvu. Šauniai šoka ir šokiais žiūrovus džiugina Valė Vancevičienė, Aušra Dieninienė, Valė Lučiūnienė, Virga Čepkauskienė, Daiva Drazdauskienė. Dažnai su jomis vykstame į koncertus. Juk smagu pabėgti nuo kasdienių darbų ir atsipalaiduoti.

- Kodėl pasirinkote lietuvio ausiai negirdėtą „DESSO“ pavadinimą?

- DESS0 pavadinimas labai šiltas ir artimas. Jis sudėliotas iš šokančių šokėjų vardų pirmųjų raidžių.

- Kas padeda pasirinkti šokį, koncertinius numerius? Iš kur semiatės idėjų? Koks yra pats svarbiausias Jūsų kolektyvo pelnytas apdovanojimas?

- Visada atsižvelgiu, į kokį koncertą ar konkursą važiuojame, taip ir parenku koncertinius numerius. Klausantis naujos muzikos, iš karto kyla mintys, kokius žingsnelius dėliosiu, kokia apranga turės būti. Gal visa tai duota iš viršaus... Apdovanojimų per trejus metus pelnėme daug. Manyčiau, kad pats svarbiausias yra dalyvavimas televizijos projekte „Mes - Pasaulis“. Kadangi dalyvavimas konkursuose kainuoja, tai ne išimtis ir šis projektas. Tariu nuoširdžiausią AČIŪ verslininkei Nijolei Didžiokienei, patikėjusiai mūsų kolektyvu ir mus parėmusiai. Didžiuojuosi savo vyru Remigijumi Svirsku, kuris palaiko mūsų kolektyvą ir nuveža į visus koncertus. Po kiekvienos išvykos turime pačius geriausius prisiminimus: vienai šokėjai buvo įspūdinga išvysti jūrą Jūrmaloje, kitą sužavėjo didžiulė koncertų salė, trečiai patiko lankytis televizijoje, kur daug kamerų ir galima pamatyti iš arti, kaip vyksta filmavimai, ketvirta negali pamiršti Rygoje įžiebtos kalėdinės eglutės. Tiesiog išvykos mums teikia daug džiaugsmo.

- Esate Lapelių kaimo bendruomenės narė. Pasidžiaukite savo bendruomene. Kuo ji unikali? Ar vien tik šauniomis šokėjomis?

- Lapelių bendruomenė unikali savo žmonėmis. Visi yra nuoširdūs ir bendraujantys. Jeigu vyksta renginys, visada turime žmogų, kas iškeps duonos, kas pyragą, kas padės savo idėjomis. Džiaugiuosi ir bendruomene, ir šokėjomis.

- Jeigu kas pasiūlytų apsigyventi didmiestyje, kokie būtų Jūsų su Remigijumi tolesni žingsniai?

- Jeigu kas pasiūlytų, tikrai galiu atsakyti tvirtai, jog atsisakytume. Gyventi savo kurtuose namuose, savoje susikurtoje aplinkoje yra nuostabiai gera. Remigijus yra puikus vyras ir vaikų tėvas. Aš be jo kaip be rankų, visada vienas kitą palaikome. Mūsų susikurtas gyvenimas Spietiškių kaime yra mūsų ir mes jo į jokius didmiesčius nekeistume.

- Jeigu turite laisvo laiko, ką veikiate?

- Laisvas laikas - retas svečias mūsų gyvenime. Esu toks žmogus, kuris daro vieną darbą, o galvoje mintys rikiuoja kitą darbą. Daug laiko tenka skirti šeimai. Auginame tris sūnus: Adrijų, Kajų, Julių, norime, kad jie turėtų tvirtą pagrindą po kojomis, mokėtų gerbti tiek jauną, tiek seną. Visada sakau, jog pradėtas darbas būti baigtas čia ir dabar. Auginti tris berniukus yra didelis iššūkis ir kartu neapsakomas džiaugsmas. Visi jie skirtingi ir įdomūs. Siekiame, kad nuo mažų dienų kuo daugiau visur dalyvautų ir suprastų, kad apdovanojimai ir pripažinimas ateina sunkiai dirbant bei mokantis.

- Esate ne tik šokių kolektyvo vadovė, šauni ir veikli moteris, bet ir trijų sūnų mama. Ko palinkėtumėte visoms rajono mamoms, auginančioms du, tris ir daugiau sūnų?

- Pirmiausia norėčiau palinkėti mamoms sveikatos, tada ramybės viduje, džiaugtis savo vaikais tokiais, kokie yra čia ir dabar, nes laikas bėga nenumaldomai greitai, nepamatysime, kaip mažas vaikiukas, kurį glaudei prie krūtinės, užaugo ir išėjo savo gyvenimo keliu. Taip sudėliotas tas mūsų gyvenimas - nuostabus ir nepakartojamas.

- Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas