Suomija tapo 31-ąja NATO nare

Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.

Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) įteikė oficialius stojimo dokumentus JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) – NATO steigiamosios sutarties saugotojui.

Šią ceremoniją parodė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Netrukus mėlynos ir baltos spalvų Suomijos vėliava turi būti iškelta prie kitų sąjungininkių vėliavų – tarp Estijos ir Prancūzijos – priešais NATO būstinę Briuselyje.

A. Blinkenas pasveikino Suomijos prisijungimą prie NATO kaip istorinę dieną ir teigė, kad tai įvyko dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje.

„Norėčiau pasakyti, kad tai galbūt yra vienintelis dalykas, už kurį galime padėkoti Putinui, nes jis dar kartą paskatino tai, kam, kaip jis teigia, norėjo užkirsti kelią Rusijos agresija“, – sakė A. Blinkenas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas irgi pasveikino Suomiją.

Kremlius antradienį Suomijos narystę NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“ ir pareiškė, kad tai yra „naujausias padėties pablogėjimas“.

„NATO plėtra yra pasikėsinimas į mūsų saugumą ir Rusijos nacionalinius interesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija reaguodama imsis atsakomųjų priemonių, pareiškė Kremlius.

Pasak D. Peskovo, „tai verčia mus imtis atsakomųjų priemonių... taktiniu ir strateginiu požiūriais“.

Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.

Sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę.

Praėjusią savaitę Turkijos parlamentas pašalino paskutinę kliūtį Suomijos įstojimui.

Bet kuriuo atveju ratifikavimo užbaigimas greičiau nei per metus yra greičiausias įstojimo procesas per Aljanso pastarųjų metų istoriją.

Prisijungusiai Suomijai ima galioti ir Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, skelbiantis, kad vienos ar kelių NATO valstybių narių užpuolimas bus laikomas visų Aljanso narių užpuolimu.

Kaip tik šios garantijos Suomijai reikia, nusprendė šalies lyderiai, matydami Rusijos prezidento Vladimiro Putino niokojamą karą Ukrainoje.

Vis dėlto Suomijos įstojimas Aljansui yra ne vien džiugus momentas, nes tikėtasi, kad tuo pačiu metu galės prisijungti ir Švedija.

Budapeštas ir Ankara, galiausiai sutikę patvirtinti Helsinkio paraišką, vis dar blokuoja Stokholmo stojimą.

Švedija vengrų lyderiui Viktorui Orbanui – vienam svarbiausių V. Putino sąjungininkų Europoje – neįtiko išreiškusi nerimą dėl teisinės valstybės padėties Vengrijoje.

Turkiją Stokholmas supykdė atsisakydamas išduoti dešimtis asmenų, kuriuos turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sieja su nesėkmingu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trunkančia kurdų kova už nepriklausomybę.

NATO diplomatai tikisi, kad R. T. Erdoganas taps sukalbamesnis, jei gegužę įvyksiantys rinkimai bus jam sėkmingi, ir kad Švedija galės prisijungti prieš liepą Vilniuje rengiamą NATO viršūnių susitikimą.

Seimo nario Arūno Valinsko komentaras: