Šunys be šeimininkų – auksiniai

Dar tik trečią mėnesį veikiantis šuniukų grožio salonas „Liza“ Vytauto g., Marijampolėje, nestokoja lankytojų. Ir ne tik mažų šuniukų ar ilgaplaukių katinėlių, bet ir didelių veislių šunų. Čia dirbančios Vytenė ir Ingrida kiekvieną gyvūnėlį pasitinka maloniai kalbindamos, o po procedūros papuošia juos spalvingais kaspinėliais.

Nebuvo kam paruošti šunį parodai

Mintis atidaryti šuniukų grožio saloną profesionaliai vyrų kirpėjai Vytenei Prūsaitienei kilo tuomet, kai pati įsigijo baltapūkį pudelį. Su veisline kalyte Liza norėjusi dalyvauti parodose moteris Marijampolėje pasigedo specialistės, galinčios atlikti parodinį kirpimą.

– Pačiai išmokti kirpti šuniukus paskatino vyras. Kodėl gi ne – pagalvojau ir praėjusį rudenį, prieš antrąjį karantiną, mėnesį kasdien iš Marijampolės važiuodavau į Vilnių mokytis pas dešimt metų šunų kirpėja dirbančią specialistę. Ji išmokė, kaip pažinti gyvūno odą, supažindino su kailio priežiūros priemonėmis, veislių kirpimo ypatumais, rodė, kaip trumpinti nagučius, pešioti ausų plaukelius, kirpti, šukuoti plaukus, – pasakoja Vytenė. Moteris prisipažino, kad jai viso to išmokti nebuvo sunku, nes naudotis žirklėmis ji jau mokėjo, o baimės tvarkyti nepažįstamą šunį nejautė. Be abejo, pirmoji meistrės klientė namuose buvo Liza.

Salone priimami ir dideli šunys

Tik atsidarius saloną (Vytauto g. 48B, Marijampolė, tel. 8 654 80363) pasipylė skambučių ir prašymų sutvarkyti po žiemos susivėlusių šunų ir kačių kailius. Sužinoję vienas per kitą šeimininkai vis daugiau atvesdavo didelių šunų, kurių gražinimo procedūros užtrunka po keletą valandų. Vytenė netruko pajusti, kad viena nesuspės priimti visų norinčiųjų, ir į talką pasikvietė buvusią kolegę Ingridą Luckaitę.

Kiek užtruks procedūra ir kiek tą dieną galės priimti keturkojų, specialistės numato registruodamos būsimą klientą į eilę ir pirmiausia šeimininko paklausdamos, kokios veislės šunį ruošiamasi atvesti. Pavyzdžiui, Berno zenenhundo kailiui sutvarkyti prireikia net keturių valandų, o Jorkšyro terjerui užtenka ir dviejų.

Skirtingoms šunų veislėms atliekamos skirtingos procedūros. Pradedama nuo nagų ir ausų tvarkymo. Jeigu reikia, apkerpami nagai, sutvarkoma imtymi zona (papilvė). Didelių veislių šunys dažniausiai mėgsta kasti žemę ir nagai savaime sutrumpėja, nors šiaip juos reikia kirpti kas mėnesį, nes per ilgi nagai (šuns nagas, jam stovint ramiai, neturi liesti žemės) trukdo vaikščioti, tuomet krypsta kojos, prasideda sąnarių problemos.

Vienų veislių šunims iš ausų reikia išpešti plaukelius, kitų to daryti nereikia, nes plaukai ausyse jiems tiesiog neauga. Išpešus plaukus, specialiomis priemonėmis pašalinami nešvarumai, kurie dezinfekuoja ir minkština ausies odą. Vytenė pastebi, kad išmokusi pažinti odą valydama šuns ausis ji gali pastebėti ir gresiantį uždegimą, ko patys šeimininkai ne visada pamato.

Po procedūros net ir dideli šunys šeimininkų laukia voljeruose, o šie, atėję į saloną pasiimti augintinių, su darbuotojomis pabendrauti ir pasikonsultuoti gali jaukiame priimamajame. Čia taip pat galima išsirinkti kailio priežiūros priemonių ir įvairių aksesuarų.

Procedūros atliekamos ant pakeliamų stalų

Pasak Vytenės, šunys – kaip vaikai, be šeimininkų jie – auksiniai.

– Šuniui svarbu neparodyti, kad tu jo bijai. Pašnekintas jis ramiausiai stovi ir leidžiasi gražinamas. Būna, kad atvedę savo augintinį žmonės sako, jog jokių procedūrų jam atlikti neįmanoma, nes jis nesileidžia. Aš nagučius apkerpu per dvi minutes, – sako Vytenė, kartu pripažindama, kad pasitaikė priimti ir „pusiau skustą, pusiau luptą“ šunį ar katę. – Patys šeimininkai būna bandę apkirpti ar iššukuoti šuns gaurus, bet šis nesileido arba žmogus neturėjo pakankamai kantrybės, ir gražinimasis pusiaukelėje baigėsi. Nors lengviau iškart apkirpti negu kito klaidas taisyti, bet nebuvo taip, kad man nepavyktų, – džiaugiasi ji.

Kirpimo stilių, Vytenės teigimu, dažniausiai nusako veislė, bet visada išklausomi ir šeimininko pageidavimai, kaip jie norėtų, kad jų augintinis atrodytų.

Šuns kailis pirmiausia iššukuojamas, pašalinami seni, šiurkštūs plaukai, kad maudant jis dar labiau nesusiveltų. Pavasarį ypač svarbu iššukuoti didelių veislių šunų poplaukį, t. y. atlikti nukailinimo procedūrą. Po jos kailis tampa švelnus, blizgantis, plaukai sveiki. Šypsodamosi moterys pasakoja, kaip atėję pasiimti augintinių šeimininkai kartais jų neatpažįsta, nes nušukavus susivėlusį šviesų kailį lieka tamsus poplaukis.

Procedūroms atlikti salone pritaikyti stalai ir vonia. Stengiantis sumažinti aukščio baimę, kurią patiria beveik visi šunys, keturkojui pačiam užlipus ant stalo šis pakeliamas iki reikiamo aukščio. Tokiu pat principu įrengta ir vonia.

Nei Vytenė, nei Ingrida sako nebijo pasitikti visai nepažįstamo šuns. Jos pirmiausia su jais susidraugauja, skiria laiko, kad keturkojis nusiramintų. Didesnių veislių arba piktesnius šunis šeimininkai atveda su antsnukiais. Salone, pasak Vytenės, kailio gražinimo procedūroms ar dėl higienos ir sveikatos privalomo nagų kirpimo kasdien apsilanko bent po vieną katę.

Nuotraukos iš Vytenės albumo