Sunkiasvorio transporto problemai išspręsti prireiks laiko

Klaipėdiečiai reikalauja uostamiestyje riboti sunkiasvorio transporto eismą. Verslininkai griebiasi už galvų - tai pakenktų ne tik uosto patrauklumui, bet ir sugriautų visą logistinę krovinių pristatymo grandinę. Tačiau visi supranta, kad apie transporto eismo mažinimą miesto gatvėse galvoti būtina, bet reikia ieškoti realių būdų, kaip tai padaryti. Geriausias sprendimas būtų - kuo greičiau nutiesti pietinį aplinkkelį.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisija apsvarstė Savivaldybei adresuotų 10 pernai lapkričio 17 d. Atgimimo aikštėje vykusio mitingo dalyvių peticijos reikalavimų ir nutarė, kad keturi galėtų būti pripažinti kaip peticija.

Pagal Peticijų įstatymą, nuo peticijos pripažinimo dienos, t. y. nuo sausio 8 d., ją privaloma išnagrinėti per 3 mėnesius. Peticijų komisija kreipėsi į Savivaldybės administraciją, į Klaipėdos pramonininkų asociaciją (KPA) prašydama pateikti savo vertinimą. Išvadas dėl peticijos reikalavimų tenkinimo Peticijų komisija teiks miesto Tarybai, kuri tars galutinį žodį.

Peticijų komisijos manymu, vienas iš peticijos reikalavimų galėtų būti - riboti mieste sunkiojo transporto eismą piko valandomis: nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val. jį nukreipiant į aplinkkelius.

Pramonininkai nepritaria

Vakar savo atsakymą Peticijų komisijai KPA svarstė Tarybos, kurios pirmininkas Darius Butvydas, posėdyje. Klaipėdos pramonininkai linkę nepritarti siekiui riboti sunkiojo transporto eismą piko valandomis visame mieste, nes būtina užtikrinti sąlygas kroviniams patekti į uosto ir kitus verslo objektus.

Jeigu būtų nuspręsta eismą riboti tam tikromis gatvėmis, būtina užtikrinti transporto patekimą į verslo objektus pagal su suinteresuotais asmenimis suderintą transporto schemą. Jie mano, kad siekiant gerinti eismo sąlygas mieste nereikėtų eiti ribojimų ir draudimų keliu, o atsakingai planuoti ir įgyvendinti transporto pralaidumą didinančius infrastruktūros sprendimus, t. y. rekonstruoti Baltijos pr. sankryžą, nutiesti pietinį aplinkkelį ir kt.

Tik neprotingoje valstybėje...

„Pirma turi būti nutiestos gatvės, kad miestas būtų išlaisvintas nuo transporto. Tik tada būtų galima įvesti apribojimus. Dabar bet kokie ribojimai sąlygotų trukdžių uosto darbui atsiradimą. Konteinerių srautas Klaipėdoje yra išaugęs, šiemet, tikėtina, jis dar augs. O didžioji dalis konteinerių yra vežama autotransportu. Manau, kad tik neprotingoje valstybėje tokie sprendimai galėtų būti priimti - be alternatyvos įvesti apribojimus. Transporto srautas yra nenutrūkstamas. Įvedus ribojimus kažkur susidarytų transporto sankaupos, o joms vietų neturime. Transportas kaupsis terminaluose ir vis tiek tas pats mašinų kiekis išvažiuos per miestą. Tai ką duotų tas apribojimas?

Suprantu, kad žmonės nori mažiau transporto gatvėse, bet to siekti reikia ne draudimais. Nereikia pamiršti, kad transportas gatvėse generuoja pridėtinę vertę ir miestui, ir valstybei. Uostui geriausias sprendimas būtų - pietinis aplinkkelis“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

„Tikrai ne dabar“

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus sako, kad nemažoje miesto dalyje sunkiasvorio transporto judėjimas jau yra apribotas. Pavyzdžiui, ribojantys ženklai yra ir Minijos g., ir senamiestyje, ir kitur.

„Imti ir apriboti jį visame mieste? Juk visi suprantame, kad kroviniai turi judėti. Yra numatyti projektai tokie, kaip Statybininkų prospekto tęsinys, Baltijos pr. rekonstrukcija ir kiti. Galbūt įrengus tinkamą infrastruktūrą, galėtų būti svarstoma tokia galimybė, bet tikrai ne dabar. Visi projektai tam ir rengiami, kad iš gatvių būtų šalinamas eismas, kartu ir sunkiasvorio transporto judėjimas. Žinoma, mes norėtume, kad transporto būtų mažiau gatvėse, bet realybė yra realybė. Viską daryti reikėtų palaipsniui“, - sakė jis.

Paralyžiuotų terminalo darbą

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad tokio reikalavimo įgyvendinimas paralyžiuotų terminalo darbą. Pasak jo, ypač nuo 16 iki 18 val. yra nemažas mašinų, kurios su kroviniais, pilnais konteineriais grįžta į terminalą, srautas. Rytais daug mašinų su kroviniais nebūna.

„Jeigu eismas būtų ribojamas, susidarytų milžiniškos spūstys ir nežinau, kur tos mašinos galėtų stovėti. Po to, kai baigtųsi tas laikotarpis, kuriuo negalima važiuoti, mums kiltų labai rimtų problemų norint priimti tokį kiekį automobilių ir aptarnauti laiku. Mes per parą apdorojame apie 1 000 mašinų.

Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu tą srautą sustabdytume. Dabar jis važiuoja daugmaž tolygiai. Nors ir dabar būna tam tikrų pikinių laikotarpių. Jie labai atsiliepia mūsų darbui ir klientų aptarnavimo laikui. Turiu įtarimų, kad dėl transporto apribojimų pradėtume prarasti tam tikrus krovinių srautus.

Tos peticijos įgyvendinimas tikrai neduotų nieko gero, nes mašinos sudarytų dar didesnius kamščius negu dabar. Reikėtų paspartinti pietinio aplinkkelio statybą, tai būtų geras sprendimas“, - aiškino V. Šileika.

Jis teigia, kad toks ribojimas sutrikdytų visą logistinę krovinių pristatymo grandinę. Yra įmonių, pavyzdžiui, „Indorama“, „Neo Grup“, kurios dirba be sustojimo ir konteineriai ar kroviniai pristatomi tam tikru laiko režimu. Jeigu jos kelias valandas negautų konteinerių, iškiltų grėsmė stabdyti gamybą dėl žaliavos trūkumo.

„Klientai kelia tam tikrus reikalavimus krovinių transportuotojams, yra patvirtinti tam tikri pristatymo terminai. Pažeidus logistinę grandinę kroviniai galbūt iškeliautų į kitus uostus. Galimas daiktas, tai sąlygotų mūsų uoste kardinalius pokyčius ir sunkias pasekmes“, - sakė KKT vadovas.

„Mūsų uostas tranzitinis“

Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) generalinis direktorius Karolis Grigalauskas sako, kad jau siūloma ir geležinkelio transportą riboti į Klaipėdos uostą, kuris yra gerokai ekologiškesnis už autotransportą.

„CKT yra sudaryti grafikai atsižvelgiant ne tik į tai, kada laisvas mūsų uostas, bet ir kada laisvi Kylio ar Karlshamno uostai. Sunkiasvorio transporto ribojimas sugriautų ir jų planus. Padaryti, žinoma, viską galima, bet tada sumažėtų Klaipėdos uosto patrauklumas. Tokiu atveju kas nors būtų laimingas, kad nėra transporto, o kas nors nelaimingas, kad nėra darbo“, - sakė jis.

Pasak K. Grigalausko, visų pirma reikia numatyti, kur stovėtų transportas, kai negalėtų važiuoti. Turi būti įrengta tokia stovėjimo aikštelė prie Klaipėdos. Vairuotojams joje turi būti sudarytos civilizuotos europietiškos sąlygos, kad galėtų ir nusiprausti, ir atlikti kitus dalykus. Jeigu 600 transporto priemonių stovės prie Klaipėdos, reikia organizuoti jų apsaugą užkertant kelią nusikaltimams ir t. t.

Reikia numatyti, kaip bus ribojamas tokio transporto eismas, kas jį stabdys, kontroliuos ir kt.

CKT dirba žmonės. Ką jiems daryti tas 4 valandas? Ar jie turėtų būti išleidžiami namo? Kiltų problemų ir jiems, ir, pasak K. Grigalausko, maždaug vienam ketvirtadaliui miesto dirbančiųjų.

Anot jo, sunkiasvoris transportas pasuks per sausumą, važiuos per Lietuvą, per Kauną, apkraus autostradą, vėl visi, ypač mažųjų miestelių šalia jos, gyventojai bus nepatenkinti.

„Mūsų uostas tranzitinis. Mes turime sudaryti sąlygas, kad kroviniai per mūsų valstybę važiuotų greitai ir saugiai. Tokie apribojimai menkintų ir mūsų valstybės kaip tranzitinės valstybės patrauklumą. Tada krovinio vežėjai rinksis Latviją arba Lenkiją.

Nežinau, kaip būtų galim įgyvendinti tokį reikalavimą. Turi būti numatytas priemonių planas, suskaičiuoti visi pinigai. Tokios praktikos pasaulyje nėra. Lenkijoje sunkiasvoris transportas, išskyrus gabenantį maisto produktus, nevažiuoja šeštadienį ir sekmadienį, bet lenkai neturi tokio transporto koridoriaus kaip mes. Manyčiau, galėtų būti koks nors bendras Europos arba Baltijos valstybių masto sprendimas“, - kalbėjo K. Grigalauskas.

Projektų įgyvendinimo klausimu

Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigia, kad numatyti transporto infrastruktūros projektai nestringa. „Darbai nestovi vietoje. Visuose projektuose yra padaryta tam tikra pažanga“, - sako R. Zulcas.

Vienas iš projektų yra Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcija. Pasak R. Zulco, prie šio projekto dirbama nuosekliai ir pagal grafiką. Vyriausybė 2020 metais jam skirs apie 10 mln. eurų. Projektą planuojama įgyvendinti 2020 metais.

R. Zulco teigimu, Statybininkų prospekto tęsinio projektas jau pateiktas statybos leidimui gauti. Sulaukta pastabų, pagal kurias reikia atlikti tam tikrus pataisymus. Tikimasi, kad per 1-1,5 mėnesio bus gautas statybos leidimas ir tada bus sprendžiamas rangos darbų pirkimo klausimas. Pasak R. Zulco, šiemet turi būti išspręstas šio projekto, kuriam reikėtų daugiau kaip 20 mln. eurų, finansavimo klausimas. Jį finansuoja Savivaldybė.

Pietinio aplinkkelio projektas jau parengtas ir Vyriausybei nutarus yra perduotas vykdyti Lietuvos automobilinių kelių direkcijai.

R. Zulco teigimu, dar nėra iki galo išspręstas lėšų numatytiems projektams įgyvendinti klausimas.

Sunkiasvoris transportas teršia labiau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Rimantas Jonas Pilipavičius sako, kad apribojus sunkiasvorio transporto eismą tarša gerokai sumažėtų, tačiau, ar tai realu, negalėjo pasakyti.

„Manau, kad sunkiajam transportui turi būti tam tikri koridoriai. Tačiau mieste sunku rasti jiems vietos. Kalbant apie pietinį aplinkkelį, kuris už Draugystės geležinkelio išeitų prie Gručeikių, ten jau viskas padaryta, tik reikia viaduką pastatyti į Šilutės kelią, ir kroviniai iš pietinės uosto dalies nevažiuotų per miestą„, - sakė jis.

Gydytojo teigimu, sunkiasvoris transportas teršia kur kas daugiau nei lengvieji automobiliai, nes jis naudoja dyzelinį kurą, jo išmetimai į orą kitokie.

„Problema turi būti sprendžiama ir kuo greičiau. Beje, nesprendžiamas ir krovininių automobilių laukimo klausimas. Kritinė masė automobilių turėtų laukti kur nors miesto prieigose. Dabar jie stovi ir prie CKT, ir jame, ir prie „Klasco“, ir kt. Žiemą transporto priemonėms reikia šildytis, veikia jų varikliai. Visa tai yra papildoma tarša. Šiuo metu bent jau reikia stengtis mažinti jų taršą„, - sakė R. J. Pilipavičius.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.