REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Kovo 19 d. 19:33

Sulaukusi kritikos, desovietizacijos komisija pripažįsta: išvada dėl S. Nėries vertinimo galėjo būti detalesnė

Lietuva

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA


295425

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos parengta išvada galėjo būti detalesnė. Vis dėlto, kaip teigia komisijos vadovas, tai nereiškia, kad išvada paviršutiniška. Pasak V. Karčiausko, ji lakoniška, nes komisijos sprendimas vieno ar kito kūrėjo atžvilgiu – tik trumpas ilgų diskusijų ir mokslinių tyrimų bei šaltinių visumos vertinimo konstatavimas.

„Priėmus komisijos išvadą ir nurodžius į pažymą, kurią tuomet turėjome vienintelę ir nematėme pagrindo į ją nenurodyti, susidarė nepagrįstas vaizdas, kad paraidžiui rėmėmės pažyma. Deja, komisija neturi techninių darbuotojų ar net jai priskirtų etatinių mokslinių darbuotojų, kurie padėtų surašyti ilgą, pagrindžiančią išvadą su nuorodomis į mokslinius tyrimus ir šaltinius. Apsiribojame lakonišku konstatavimu, gimstančiu po ilgų diskusijų“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia V. Karčiauskas.

„Todėl kartais gali atrodyti, kad priimtas vienas ar kitas sprendimas yra lyg nuosprendis visam aptariamojo žmogaus gyvenimui ir kūrybai, lyg viskas tik juoda ar tik balta, lyg pasaulyje nebūtų spalvų. Dėsime pastangas ateityje patys inicijuoti pažymas iš įvairių mokslo įstaigų, o galbūt ir kviesti ekspertus į komisijos posėdžius, taip siekiant išklausyti skirtingas nuomones ir nesudaryti regimybės, kad to vengiama“, – pažymėjo komisijos pirmininkas.

V. Karčiauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie kūrėjų vardų gatvių pavadinimus, S. Nėries vardo gatvių yra virš 40 įvairiuose Lietuvos vietovėse, nors kai kuriuose iš jų nėra Martyno Mažvydo, Adomo Mickevičiaus ar kitų lietuvių literatūros grandų vardo gatvių. Todėl desovietizacijos komisija ragina šalies institucijas aktyviau įsitraukti formuojant istorinės atminties politiką.

„Matant visuminį vaizdą, galima suvokti kiek ir kaip iškreipta literatūros lauko figūrų įamžinimo situacija. Todėl raginame atsakingas institucijas ir asmenis imtis savarankiškų iniciatyvų šią padėtį taisyti ir prisidėti formuojant istorinės atminties politiką“, – teigė V. Karčiauskas.

„Kartu tai nereiškia, kad S. Nėries gatvėvardžių ar kitokio pobūdžio įamžinimo išvis neturėtų likti. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir kiti atvejai, susiję su iki okupacine S. Nėries veikla, gali būti sprendžiami ir kitaip (pavyzdžiui, S. Nėries gimtinė, vietos kur mokėsi, kūrė, gyveno iki okupacijos). Manome, kad taip būtų rastas kompromisas įvertinant S. Nėries įsivėlimą į politinius okupacijos procesus, bet ir atsižvelgiant į jos kūrybą“, – sakė desovietizacijos komisijos pirmininkas.

ELTA primena, kad kovo pradžioje akademinės bendruomenės atstovai, prašydami iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, atviru laišku kreipėsi į desovietizacijos komisijos pirmininką V. Karčiauską, LGGRTC direktorių Arūną Bubnį bei Lietuvos savivaldybių asociaciją.

Akademinio lauko atstovai kreipimesi nurodė, kad LGGRTC išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, taip pat atliekant ekspertizę nesiremta moksliniais tyrimais.

Pastaruoju metu desovietizacijos komisija ne vienai savivaldybei pateikė rekomendacijas pakeisti S. Nėries vardo gatves. Taip pat, reaguodamos į komisijos išvadas dėl poetės kūrybos ir biografijos, S. Nėries vardo mokyklos Vilniuje bei Vilkaviškyje inicijavo savo pavadinimų keitimo procesą.
Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA