Sukčiai kaip grinčai gali pavogti Kalėdas

Prieš pat Kalėdas – grinčiška apgavystė Vilniaus rajono savivaldybėje. Internetinėje erdvėje Vilniaus rajono gyventojai dalijasi abejonėmis, jog prieš Kalėdas gali likti be išmokų, nes, sukčiams įsilaužus į Vilniaus rajono savivaldybės informacinę sistemą, buvo pavogti gyventojų duomenys. Įsilaužimą patyrė ir Kauno technologijos universitetas (KTU), dėl to tapo nepasiekiama oficiali KTU interneto svetainė, nebeveikė el. paštas, keletas kitų el. sistemų. Prieššventinis laikotarpis intensyvus ne tik Kalėdoms besiruošiantiems žmonėms, bet ir, deja, sukčiams, kurie gyventojus palieka be dovanų...

Nuo kibernetinių atakų nukenčia didelės kompanijos, o ką kalbėti apie žmones

Kibernetinių atakų nepavyksta išvengti ne tik žmonėms, bet ir kompanijoms, kurios saugo daugybę gyventojų duomenų. Tai patvirtina ir pastarieji įvykiai, o įsigudrinę sukčiai veikia kaip gerai organizuota nusikaltėlių gauja bei reikalauja išpirkos. Iš Vilniaus rajono savivaldybės sukčiai pareikalavo net 100 000 Eur už duomenų išsipirkimą.

Išaugus naudojimuisi elektroninėmis parduotuvėmis, renkant dovanas, aktyviau naudojantis siuntų tarnybų paslaugomis, į situaciją pakliūva ir gyventojai, o sukčiai tik ir laukia, kas užkibs per savo neatsargumą. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras kalba apie kibernetinę higieną bei specialius įrankius, kurie padėtų išvengti sukčių pinklių.

Pagalbą siūlo interneto tiekėjai

Daugėjant kibernetinių atakų, internetinio sukčiavimo būdų ir atvejų, o žmonėms nebesusigaudant, kas tikra, kas ne, į pagalbą savo klientams stoja interneto tiekėjai. Kai kurie mobilieji operatoriai jau yra pristatę interneto apsaugos paslaugą, kiti interneto tiekėjai tai padaryti ketina netrukus – pvz., telekomunikacijų bendrovė „Splius“.

„Reaguodami į šių dienų aktualijas, stebėdami, kas vyksta, ir patys į el. paštą gaudami be galo daug scamo laiškų bei iš klientų ir savo aplinkos girdėdami, kad žmonės nukenčia net finansiškai, paspaudę nuorodas ir nutekindami savo duomenis, nusprendėme, kad reikia savo klientams pasiūlyti papildomų apsaugų. Mes, kaip interneto tiekėjai, kai kuriuos puslapius ir taip blokuojame, bet galvojame, kad to neužtenka. Čia yra kaip papildoma apsauga, turinti tam tikrus porūšius, kuriuos klientas gali valdyti“, – sprendimą pasiūlyti naują paslaugą vartotojams paaiškina „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.

Ši papildoma paslauga „Splius“ interneto vartotojams leis jaustis ramiau, nes atpažins užkrėstus puslapius, programėles, perspės apie tai ir užblokuos prieigą prie jų. Turėdami šią paslaugą, būsite garantuoti, kad netikros el. parduotuvės ar el. bankininkystės, kuriose, imituojant tikrus interneto puslapius, programišiai bando pasiekti informaciją apie jūsų slaptažodžius, mokėjimo kortelės duomenis bei kitą jautrią informaciją, bus identifikuotos.

Kodėl verta rinktis interneto apsaugą? Pirmiausia – ji padės apsaugoti jūsų įrenginius ir duomenis nuo kenksmingo turinio, net ir paspaudus nuorodą. Antra – bus apsaugoti visi įrenginiai, prijungti prie tinklo, o jums nieko papildomai nereikės įdiegti – tereikės užsisakyti. Trečia – paslauga itin naudinga vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie neturi pakankamų kompiuterinio raštingumo žinių.

Interneto apsauga klientams kainuos vos 1,50 Eur per mėnesį. Beje, pirmus du mėnesius ją galima išbandyti nemokamai. Privalumas tas, kad savitarnos svetainėje www.manosplius.lt vartotojas galės matyti, kiek sistema sulaikė kenkėjiškų programų ar kenksmingo turinio. Ten bus galima paslaugą ir valdyti.

„Manome, kad tai labai naudinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi gerų kompiuterinių žinių. Be to, ši paslauga suteikia tėvams galimybę tam tikru metu apriboti ir kontroliuoti tai, ką, naudodamasis internetu, galės matyti jų vaikas“, – teigia I. Karickienė.

Norint užsisakyti paslaugą, tai galima padaryti jums patogiu būdu: atėjus į bet kurį „Splius“ klientų aptarnavimo skyrių, paskambinus tel. 19955 arba parašius el. paštu klientuaptarnavimas@splius.lt.

Sukčių pasitelkiami būdai irgi tobulėja

Vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų sukčių būdų išvilioti jautrius asmens duomenis ar net pinigus yra el. laiškai su prašymu atsakyti arba juose siunčiama tam tikra nuoroda. Bėda ta, kad, paspausdami ją, žmonės nuvedami į patikimą svetainę tik imituojantį puslapį, o tuomet savo piktą darbą jau daro nusikaltėliai: siekia prieigos prie jūsų slaptažodžių, internetinės bankininkystės ir pan.

Nors prasta gramatika aiškiai parodo, jog jums rašo sukčiai, dabar tokių el. laiškų nebėra daug, mat tekstai gali būti paruošti dirbtinio intelekto, tad užkibti dar lengviau...

O paprastam interneto vartotojui išties sunku atskirti, ar svetainė, į kurią veda nuoroda, tikra, ar ne. Juolab kai prieš Kalėdas mirgėte mirga įvairių šventinių pasiūlymų, labai lengva papulti į sukčių pinkles. Šiuo atveju patariama įsitikinti, kad niekas nebando išvilioti jūsų duomenų ar neprašo sumokėti. Atidžiai panagrinėkite svetainę – gal yra kažkokių keistų šriftų, įsitikinkite, ar ji oficiali.

Svarbus pastebėjimas – siunčiami laiškai su trumpomis nuorodomis jau yra rimtas signalas, kad geriau nieko nespausti, o jei norite įsitikinti, ar tikrai iš kažkokios institucijos gavote laišką ir reikia kažką daryti, nueikite į tą puslapį ilguoju būdu – t. y. suvedus tikrąjį patikimą adresą naršyklėje, prisijungus prie savo paskyros ar el. bankininkystės.

Įtartini skambučiai ir žinutės

Gana dažnas atvejis yra ir sukčių skambučiai ar SMS žinutės. „Luminor“ banko duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių yra nukentėję nuo skambučių ar SMS sukčiavimo. Šiuo atveju svarbiausia atsiminti, kad jokios rimtos institucijos atstovas neprašys pateikti savo duomenų telefonu ar nesiųs jokios nuorodos SMS žinute. Viskas vyksta per oficialius jų puslapius, todėl, sulaukę įtartino skambučio ar SMS, nerizikuokite ir nepateikite jokių asmens duomenų, nespauskite nuorodų.

Na, o prieš šventes labiausiai tikėtina, kad nusikaltėliai bandys jus atakuoti, imituodami siuntų tarnybų žinutes ar el. laiškus. Juk dabar tas metas, kai tikrai laukiame įvairių siuntų ar dovanų, tad būtina atidžiai išanalizuoti gautą žinutę ir neskubėti spustelėti nuorodos ir vesti duomenų. Beje, sukčių pranešimas gali atrodyti tikras net ir dėl to, kad jame naudojama trumpoji nuoroda, mat nuorodų trumpiniai dažnai naudojami tokiuose masiniuose pranešimuose. Gavus žinutę ir kilus bent menkiausiam įtarimui, geriau nueikite per savo naršyklę ir ten patikrinkite siuntos kelią.

Netikri naujienų portalai, el. parduotuvės

Sukčiai įgudo tiek, kad ima kopijuoti naujienų portalus ar gerai žinomas el. parduotuves. Čia labiausiai patekti į spąstus gali tie, kurie naudojasi socialiniais tinklais, mat internetiniai sukčiai imituoja pagrindinius naujienų portalus ir naudoja „Facebook“ paskyras, kad priviliotų žmones bei galėtų pavogtų jų pinigus. Imituojami tokie portalai, kaip: LRT, LNK, „Delfi“, „InfoTV“, taip pat „Ignitis“ ir „Orlen Lietuva“ prekės ženklai. Tad, einant į šias svetaines iš socialinio tinklo, svarbu įsitikinti jų tikrumu.

Dar labai svarbu žinoti, kad egzistuoja ir netikrų „AliExpress“ svetainių, tad jei ketinate iš ten kažką pirkti, bet kur savo kortelės duomenų jokiu būdu neveskite. Gudrus sukčių ėjimas – naršydami po parduotuvę, vartotojai mato iššokantį langą, kuriame teigiama, kad laimėjo prizą, o norint jį gauti, tereikia įvesti savo banko prisijungimo duomenis. Žinokite – tai ne laimėjimas, o priešingai – garantuotas praradimas.

Reklama