Sukčiai iš žmonių išviliojo apie 400 tūkst. eurų, šiemet gyventojams padaryta žala – 4 mln. eurų

Šią savaitę daugiausiai teisėsaugos ir kitų tarnybų dėmesio sulaukė ir toliau siautėjantys sukčiai, kurie iš šalies gyventojų įvairiais būdais išviliojo apie 400 tūkst. eurų, ir Kauno rajono kogeneracinėje elektrinėje kilęs gaisras.

Policijos duomenimis, šią savaitę iš žmonių išviliotos pinigų sumos varijavo nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų. 

Kone labiausiai nuo sukčių nukentėjo Kauno rajone veikianti bendrovė. Pirmadienį teisėsaugą gavo įmonės atstovų pareiškimą, kuriame nurodyta, jog tris šių metų mėnesius, tai yra nuo sausio iki kovo, buvo neteisėtai naudojamasi įmonės kuro kortelėmis. Anot teisėsaugos, įvairiose šalies degalinėse, naudojantis kuro kortelėmis, buvo perkamas ir pilamas kuras, o bendrovė dėl to patyrė 87 226 eurų nuostolį. 

Keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančias pinigų sumas sukčiams pavyko išvilioti ir iš Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje gyvenančių žmonių.

Ketvirtadienį į Klaipėdos policiją kreipėsi vyras (gim. 1957 m.), kuris nurodė, kad laikotarpiu nuo balandžio 29 d. iki gegužės 7 d., per internetinę investavimo platformą „Treding platform“, apgaulės būdu iš jo buvo išvilioti 42 648 eurai.

Į sukčių pinkles pakliuvusi panevėžietė (gim. 1953 m.) policijai pranešė, jog trečiadienį jai paskambino nepažįstama moteris, kuri prisistatė „Swedbank“ darbuotoja, ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės slaptažodžius.  Tą pačią dieną atvykusiam nepažįstamam vyriškiui, prisistačiusiam policijos pareigūnu, moteris atidavė dvi mokėjimo korteles, nuo kurių buvo išgryninta 35 034 eurai.

Panašiu būdu apgavikai pinigus išviliojo ir iš vilnietės (gim. 1963 m.). Ji teisėsaugai nurodė, kad pirmadienį jai telefonu paskambino nepažįstami asmenys. Pastarieji, prisistatę telekomunikacijų bendrovės, banko bei policijos darbuotojais, apgaulės būdu iš moters išviliojo 29 988 eurus. 

Teisėsauga visuomenę ne kartą perspėjo atidžiai tikrinti atsiunčiamas internetines nuorodas, kuriomis pasinaudojant jungiamasi prie institucijų svetainių, tačiau ir toliau vis pasitaiko atvejų, kai žmonės aktyvuoja netikras įstaigų nuorodas. 

Pavyzdžiui, šią savaitę keli žmonės neteko pinigų, aktyvavę netikrus nuorodas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklalapį. Trečiadienį sostinės policijai vyras (gim. 1958 m.) pranešė, kad paspaudęs netikrą nuorodą į VMI internetinę svetainę  bei suvedęs elektroninės bankininkystės duomenis, pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos apgaule išviliota 1 366 eurai. Tokiu pat būdu pinigų ketvirtadienį neteko ir kitas vyras (gim. 1992 m.), kuris, ketvirtadienį, būdamas Vilniaus rajone, paspaudė netikrą VMI internetinę nuorodą, suvedė elektroninės bankininkystės duomenis, ir neteko 1 440 eurų. 

Sukčiai kėsinosi į 9,5 mln. eurų, išvilioti pavyko apie 4 mln. eurų

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras pranešė, kad vien šiemet, sausio–kovo mėnesiais, sukčiai iš Lietuvos gyventojų, įmonių bandė išvilioti 9,5 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms pavyko sustabdyti daugiau kaip pusę įtartinų mokėjimų. 

Minėto centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, išanalizavus 12 finansų įstaigų centrui pateiktus duomenis, buvo užfiksuota beveik 3,5 tūkst. sukčiavimo atvejų. Gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai siekė 4 mln. eurų – tai sudaro 21,5 proc. visos per 2024 metus sukčiams pervestos sumos.

Skaičiuojama, kad per nurodytą laikotarpį įstaigoms pavyko sustabdyti mokėjimų už 5,2 mln. eurų, dar 290 tūkst. eurų buvo sugrąžinta. 

Kaip skelbė centras, daugiausia sukčiavimo atvejų (per 1500) sudarė suklastotos SMS žinutės ir el. laiškai, per juos gyventojai neteko daugiau kaip 550 tūkst. eurų.

Pavojingiausiu sukčiavimo būdu išliko telefoninis sukčiavimas – nors sudarė tik 5 proc. visų atvejų (171), bendra žala siekė 1,1 mln. eurų, o vidutinė – 6 500 eurų.

Gaisras Kauno kogeneracinėje jėgainėje

Kauno rajone, Biruliškių kaime, ketvirtadienio vakarą kilo gaisras Kauno kogeneracinėje jėgainėje. Šioje elektrinėje tvarkomos atliekos ir tokiu būdu gaminam šilumos ir elektros energija.

Nors gaisras buvo užgesintas maždaug per valandą, liepsnas malšino septynios ugniagesių autocisternos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai tvirtino, kad gesinti užsidegusias atliekas jėgainėje buvo sudėtinga, mat buvo keblu priartėti prie gaisro židinio.

Užgesinus gaisrą, aplinkiniams gyventojams Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išsiuntė perspėjimo signalus apie galimą oro taršą, žmonės paraginti nebūti gryname ore, užsidaryti namų langus. 

Nors gaisro priežastys dar nustatinėjamos, spėjama, kad jėgainė užsiliepsnoti galėjo kilti nuo ličio baterijų.

Pastaruoju metu įvairiose šalies vietose fiksuoti keli gaisrai atliekų perdirbimo gamyklose. Vienas didžiausių gaisrų gegužės 27 d. kilo Vilniuje, Jočionių gatvėje esančio „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje. Liepsnos buvo malšinamos apie parą laiko, gaisro metu išdegė apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato. Teisėsaugos pareigūnai dėl šio gaisro pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrimas pradėtas dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo