Suk­čių iš­vi­lio­ja­mos di­delės su­mos ke­lia ne­rimą

Kaip be­būtų liūd­na, ta­čiau su­kčiai ne­mie­ga nė vie­nu se­zo­nu. Jie nuo­lat ty­ko pa­tik­lių ar se­ny­vo am­žiaus žmo­nių, ku­ria pai­nias ar skaud­žias is­to­ri­jas ir, ap­si­metę pa­reigū­nais ar vals­tybės tar­nau­to­jais, iš­vi­lio­ja žmo­nių san­tau­pas.

Kasmet stebimas sukčiavimo atvejų augimas. Dar tik įsibėgėjantys metai jau buvo finansiškai labai skaudūs keletui asmenų. Žala, kurią patyrė asmenys, nukentėję dėl sukčiavimų 2020 metais, yra ženkliai didesnė, ji skaičiuojama šimtais tūkstančių eurų.

Populiariausi sukčiavimo būdai:

• SMS žinutės apie tariamus laimėjimus – prašoma nupirkti papildymus, bandoma išvilioti banko prisijungimo kodus.
• Nukentėjo anūkas (-ė), sūnus ar duktė – pranešama apie į avariją patekusį artimąjį ir reikalaujama pinigų daktarui, pareigūnui ar nukentėjusiajam. Pinigus paima nepažįstami asmenys, atėję į namus.
• Netikri pinigai – pareigūnas informuoja, kad asmuo netikrais pinigais susimokėjo už komunalines paslaugas arba prekes parduotuvėje, todėl tariami pareigūnai atvyksta patikrinti pinigų ir juos pasisavina.
• Prisistato policijos pareigūnu ir apsimeta, kad pas neseniai sulaikytą asmenį rasti žmogaus bankiniai duomenys, kalbama apie bandymą jungtis prie sąskaitos ir taip vilioja banko prisijungimo kodus.
• Įvairių institucijų atstovų apsilankymai – dažnai, apsimetę tarnautojais, sukčiai senolių namuose pasisavina dideles pinigų sumas, kurios būna minkštuose balduose, miegamojo ar svetainės komodų stalčiuose ar paslėptos už rūbų spintose.
• Meilės emigrantai – pažinčių svetainėse apsimeta užsienio kilmės kariškiais ar daktarais, kurie neva nori persiųsti didelę pinigų sumą ir pašo sumokėti už siuntinį, kuris vėliau konfiskuojamas, tada reikalaujama susimokėti, kad moteris nebūtų teisiama už nelegalų siuntinį. Arba apsimeta verslininku ir prašo paskolinti pinigų, nes paties santaupos yra pelningai investuotos.

Nauji sukčiavimo būdai:

• Perkant prekių, atsiunčiamas suklastotas bankinio pavedimo nuorašas.
• Pagal gautą nuorodą prašoma suvesti „Smart ID“ kodus.
• Siunčiami elektroniniai laiškai, apsimetant įmonės direktoriais, dėl lėšų pervedimo į užsienio sąskaitas.

Vienos šalies įmonės direktorius padiktavo sukčiui, kuris prisistatė policijos pareigūnu, savo elektroninės bankininkystės kodus ir iš įmonės buvo pasisavinta 55 tūkst. Eur. Panašių istorijų įvyksta ir tuomet, kai sukčiai atkakliai ir įžūliai atakuoja įmonių buhalteres (-ius). Todėl rekomenduojama aptarti tokią sukčiavimo schemą su finansininkais ir įdiegti papildomų apsaugos priemonių.

Taip pat siūloma atsargiai vertinti siūlomos prekės pirkėją ir nepasitikėti siunčiamu bankinio pavedimo patvirtinimu. Visada tikrinkite sąskaitą ir būsite tikri dėl apmokėjimo.

Pastaruoju metu taikomas kitas sukčiavimo būdas, kai, nevykdant jokių finansinių operacijų, asmens mobiliojo ryšio telefono ekrane staiga atsiranda „Smart“ programėlės vaizdas su prašymu patvirtinti PIN1 kodą. Net ir nevykdant nurodymo, šis vaizdas kartojasi, tačiau, suvedus kodą, automatiškai yra nuskaitomi pinigai nuo asmens sąskaitos, todėl būkite labai budrūs.

Lietuvos policijos informacija