Sugrįžus į mokyklas, sugrįš ir ligų sezonas: kaip paruošti vaiko organizmą rudens iššūkiams ir išvengti negalavimų?

Kai tik vaikai sugrįžta į darželus ir mokyklas, pasipila ligos – mintis, kurią girdime kone kasmet artėjant rudens sezonui. Ne veltui sakoma, jog slides reikia ruošti vasarą – šaltajam sezonui, pasak specialisčių, taip pat galima pasiruošti šiltuoju metu. Kaip stiprinti vaikų imunitetą ir kaip pasirengti sugrįžimui į kolektyvą, kad po pirmųjų savaičių mokykloje ar darželyje neužkluptų įvairūs negalavimai?

Rudenį vaistinėse klientai dažniausiai skundžiasi karščiavimu, kosuliu, sloga, gerklės skausmu bei virškinimo problemomis. „Taip pat dažnai ieškoma vitaminų ir imunitetą stiprinančių priemonių – rudens metu padažnėja įvairių susirgimų dėl susilpnėjusio imuniteto. Viena dažniausių vaikus užklumpančių ligų, žinoma, yra peršalimas, taip pat – gripas“, – sako BENU budinčios vaistinės vedėja Laura Kairiūkštienė.

Pasak jos, su šaltuoju sezonu padaugėja ir pedikuliozės atvejų, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, įskaitant laringitą, sinusitą, faringitą. Atšiauresnis oras vaikams gali iššaukti ir astmos simptomus.

Raktas į sveikatą – vaiko grūdinimas

Vienas efektyviausių būdų, galinčių paruošti vaiką šaltajam sezonui, yra organizmo grūdinimas, padedantis imuninei sistemai atlaikyti įvairiausius susirgimus ir negalavimus.

„Rekomenduočiau grūdinimą pradėti nuo daugiausiai receptorių turinčių kojų bei rankų, – sako klinikų vaikams „Mama, aš sergu“ vaikų ligų gydytoja, vaikų nefrologė Dovilė Ruzgienė. – Iš pradžių vaiką po truputį pratinkite plauti rankas po šaltu vandeniu, vėliau vėsiu vandeniu prauskite veiduką, o tuomet trumpam pakiškite pėdas po šaltu vandeniu. Taip pat labai rekomenduočiau paraginti vaiką kartu basomis bėgioti po šlapią žolę ar pabraidyti ežere.“

Kitas etapas, pasak gydytojos, yra gerklės pratinimas prie šalčio – iš pradžių vaikui derėtų pasiūlyti gerti kambario temperatūros vandenį, vėliau – šaltą, o galiausiai galima duoti pagurkšnoti vandens su ledukais.

„Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl būtina atsižvelgti į individualias jo organizmo savybes, o jeigu kyla klausimų – pasikonsultuoti su gydytoju“, – priduria D. Ruzgienė.

Nenuginčijama sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo svarba

Vaistininkė L. Kairiūkštienė priduria, jog grūdinimąsi vasarą turėtų papildyti ir subalansuota mityba, apimanti vaisius ir daržoves, reikiamą baltymų kiekį, sveiką žarnyno mikroflorą palaikyti padedančius probiotikus bei pakankamą kiekį vandens.

„Į vaiko mitybos racioną rekomenduojama įtraukti ir gerųjų angliavandenių, sveikųjų riebalų. Taip pat rekomenduojama vengti cukraus, miltinių patiekalų, greitojo maisto“, – antrina D. Ruzgienė.

Ne ką mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas, kasdienis judėjimas lauke, sportavimas, važinėjimas dviračiu arba plaukiojimas. Pasak D. Ruzgienės, vaikams patartina gryname ore kasdien praleisti bent 2 valandas.

Vaikui būtinas kokybiškas miegas

„Reikėtų nepamiršti laikytis pastovaus miego grafiko – net vasaros metu vaikui derėtų išmiegoti reikiamą valandų kiekį, kad jis jaustųsi energingas ir žvalus“, – priduria L. Kairiūkštienė.

Vaikams būtinas kokybiškas nakties miegas – maždaug nuo pusės dešimtos iki 1–2 valandos yra aktyvūs augimo hormonai, melatoninas ir kitos normaliam vaiko vystymuisi bei imuniteto formavimuisi svarbios medžiagos.

„Priklausomai nuo amžiaus, bendra paros miego trukmė skiriasi. Mažesni vaikai eina pogulio dienos metu, tad bendra jų miego trukmė yra ilgesnė. Vaikai iki 12 metų per parą vidutiniškai pramiega nuo 10 iki 14 valandų. Svarbu eiti miegoti tuo pačiu metu ir, priklausomai nuo amžiaus, išmiegoti reikiamą valandų kiekį“,  – pabrėžia gydytoja.

Anot jos, elgesys išduoda, jei miego vaikui nepakanka – jis sunkiai keliasi rytais, popiet tampa irzlus, dienos metu atrodo mieguistas, jam sunku sutelkti dėmesį, vaikas tampa neramus, agresyvus.

Tėvų vaistinėlėje rudenį – ne tik vitaminai, bet ir vaistažolės

Ruošiantis rudens sezonui tėvams savo vaistinėlėje, pasak L. Kairiūkštienės, pravers turėti vaistų nuo karščiavimo ir skausmo, pastilių nuo gerklės skausmo, sirupo nuo kosulio, purškalų nuo nosies užgulimo, preparatų nuo viduriavimo ir vėmimo.

„Imuniteto stiprinimui tinka vitaminai C ir D, cinkas bei probiotikai, tačiau reikia nepamiršti ir natūralių vaistažolių preparatų, – teigia vaistininkė. – Pavyzdžiui, ežiuolė yra viena iš populiariausių vaistažolių – ji padeda malšinti peršalimo simptomus ir pagreitinti sveikimo procesą. Stiprių antibakterinių ir antivirusinių savybių turi česnakas, o imbieras padeda kovoti su uždegimais bei infekcijomis, stimuliuoja imuninę sistemą.“

Natūralių preparatų sąrašą L. Kairiūkštienė papildo kurkumino turtinga ciberžole, daug vitamino C ir antioksidantų turinčiu šaltalankiu, kurie yra žinomi dėl savo savybių, padedančių kovojant su įvairiais peršalimo simptomais.

„Nors šie vaistažolių preparatai gali padėti stiprinti imunitetą, jie turėtų būti vartojami kaip papildoma priemonė esant įvairioms peršalimo ligoms“, – priduria L. Kairiūkštienė.

D. Ruzgienė teigia, kad maisto papildus vaikams gerti rekomenduojama pavasarį, kai negaunama pakankamai vitaminų, tačiau juos rinktis reikėtų ypač atsakingai, geriausia – pasitarus su gydytoju.

„Kadangi gyvename mažai saulėtoje šalyje, vitaminą D rekomenduojama vartoti nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio ne tik kūdikiams, tačiau ir vyresniems vaikams bei suaugusiems. Jo dozę parenka gydytojas. Žuvų taukus patartina vartoti ištisus metus“, – sako gydytoja.

Anot D. Ruzgienės, ligų bijoti nereikia, nes tai – natūralus procesas: „Vaikai auga, kartu auga ir jų imuninė sistema, o tai reiškia, kad jei jie nesirgs, neišmoks ir pasveikti. Tik ligos metu imunitetas mokosi sukelti uždegimą bei sureguliuoti imuninės sistemos komponentų veiklą.“