Sugriautas mitas apie kietą vandenį: jis ir skanus, ir sveikas

Pasaulinės vandens dienos išvakarėse šiauliečiai dalyvavo vandens degustacijoje, kad išrinktų skaniausią geriamąjį vandenį. Rezultatas nustebino juos pačius: visi beveik sutartinai geriausiu pripažino vandentiekio vandenį, bendrovės „Šiaulių vandenys“ tiekiamą iš miesto požeminių gręžinių vandenvietėse.

Ekskursija senajame vandentiekio bokšte

Kovo 22 dieną minima Pasaulinė vandens diena. Ta proga bendrovė „Šiaulių vandenys“ plačiai atvėrė Vandentvarkos muziejaus, įrengto jau nebeveikiančiame miesto vandentiekio bokšte, duris. Į ekskursiją atvyko Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų grupė. Ekskursantai čia galėjo apžiūrėti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkyje naudotas priemones, istorines nuotraukas ir eksponatus bei susipažinti su naujais šiuolaikiniais įrenginiais bei technologijomis. 

Pasirodo, apie vandenį, kurio vartotojas kasdien esame kiekvienas, žinome ne tiek jau daug. 

„Mes Lietuvoje esame labai turtingi. Gėlo kokybiško vandens po žeme turime sočiai ir neretai to nevertiname“,  – ekskursiją pradėjo bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Džiuljeta Korsakienė. 

„Amžių gyveni, amžių mokaisi“, - kalba Trečiojo amžiaus universiteto studentai-senjorai, nustebinti, kad toks savaime mums suprantamas ir laisvai iš čiaupo tekantis gėlas vanduo dalyje pasaulio šalių yra nepasiekiamas turtas, kurį tenka gabentis, valyti iš upių, ežerų ar filtruoti iš jūros ir kitų telkinių. 

Ekskursijos intriga – akla degustacija 

Netyla ginčai, kokį vandenį vartoti sveikiausia: vieni vartojame tiesiai iš vandentiekio čiaupo, kiti – jį viriname, treti – filtruojame, ketvirti stengiamės atsivežti iš šaltinio ar gręžinio, penkti perkame išpilstytą taroje ar mineralizuotą vandenį. 

Todėl įdomiausia ir labiausiai intriguojanti ekskursijos dalis – geriamojo vandens degustacija. 

Lankytojams užmenama mįslė: „Baltas, bet ne sniegas, kietas, bet ne riešutas. Kas?“ ir jie paeiliui vaišinami stiklinaitėmis geriamojo vandens iš kelių vienodų nežymėtų butelių. Tokia akla degustacija leidžia žmonėms ragauti ir be išankstinių nuostatų apibūdinti tai, ką jaučia ar uodžia, kuris jiems skaniausias. 

„Tas skanus, toks gaivus. Šitas irgi labai panašus, tik kažkoks lyg slidumo turi.  O tas kažkoks šlykštus, kaip užsistovėjęs ir padusęs butų“, - vienas per kitą įspūdžiais dalijosi ekskursijos dalyviai. 

Tuo tarpu kiekvienas mėginys lakmuso popierėliais patikrinamas ir vandens kietumas, ir pH (šarmų bei rūgščių pusiausvyra).
  
Labiausiai žmonės nustebo, paragavę filtruoto vandens, kuris nors ir buvo minkštas, nes be mineralinių medžiagų - bet jis pasirodė mažiausiai skanus ir jo gerti daugeliui nesinorėjo. 

O jų išrinktas skaniausias vanduo-nugalėtojas nustebino dar labiau - pasirodo tai įprastas vandentiekio vanduo, pasiekiantis kiekvieną šiaulietį iš požeminių gręžinių Birutės ir Lepšių vandenvietėse. 
    

Sugriautas mitas apie kietą vandenį  

Degustacija ir akivaizdūs tyrimai lakmuso popierėliais, rodantys pH (šarmų ir rūgščių pusiausvyrą) ir vandens kietumą, sugriovė mitą, kad kietas vanduo netinkamas. 
Kaip tik jis ir pasirodė pats skaniausias gerti, o dėl jame esančių mineralinių medžiagų kalcio ir magnio, kas ir lemia vandens kietumą, – dar ir naudingas organizmui. Šios edukacijos metu paaiškėjo, kad mįslė buvo apie kietą vandenį.  

„Ilgalaikis demineralizuoto vandens vartojimas gali pakenkti žmogaus sveikatai. Šitai mes ir atskleidžiame degustacijos metu. Svarbu, kad žmonės nebijotų to kieto vandens kalkių, nes tai mineralinių medžiagų nuosėdos. Taip, buitinei technikai kietas vanduo gal ir nėra geras, bet žmogui gerti – sveika. Turėdami informacijos apie vandens kokybę žmonės gali priimti sprendimą, koks vanduo yra geras jiems vartoti“, -  pabrėžia „Šiaulių vandenų“ atstovė D. Korsakienė.   

Senjorai atsisveikino dėkingi ir už įdomią ekskursiją, ir už išsklaidytą mitą apie kietą vandenį. Jie sakė su pasitikėjimu dabar gers vandenį iš čiaupo ir nebepyks ant kalkių arbatinuke, nes jau žino, kad tai naudingų mineralinių druskų nuosėdos.  

Reklama