Sugriaukime mitus: kurie patarimai tikrai padeda sutaupyti pinigų perkant maisto produktus, o kurie yra seniena?

Informacijos, kaip sumažinti išlaidas maisto produktams, yra apstu. Kaip nepasiklysti patarimuose ir atskirti faktus nuo prasimanymų?

Paneigdamas kai kuriuos įsisenėjusius mitus, prekybos tinklas „Iki“ skatina apsipirkti sumaniau. Tad – kurie patarimai, kaip sutaupyti, veikia, o kuriais jau laikas nustoti tikėjus?

Apsipirkite tik kartą per savaitę – MITAS. „Retesni apsipirkimai buvo pandemijos meto realybė. Pastebime, kad jai atslūgus, lietuviai gana greitai grįžo prie įpročio dažniau užsukti į parduotuvę. Dalis taip daro, nes švieži produktai yra svarbi jų mitybos dalis. Kiti – nemėgsta didelio planavimo, kuris būtinas apsiperkant tik kartą per savaitę. Taip pat dalis savo pinigine patyrė, kad dažnesnis apsilankymas tikrai nebūtinai lygu didesnėms išlaidoms“, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo komunikacijos vadovė.

Nors tai gali pasirodyti netikėta, tačiau dažniau ir sumaniau apsiperkant, galima pasirūpinti sveikesne savo ir savo šeimos mityba bei sutaupyti. Visų pirma, apsiperkant dažniau bus lengviau kontroliuoti, ką ir ko turite namuose, todėl bus mažesnė tikimybė maistą išmesti.

Didelis dažnesnio apsipirkimo pliusas – galimybė mėgautis pačiais šviežiausias naujojo derliaus produktais. Pavyzdžiui, šviežios uogos arba netinkamai laikomos daržovės, vaisiai jau po kelių dienų gali prarasti savo skonines ir vaizdines savybes. Šviežia žuvis taip pat neišstovės šaldytuve visą savaitę.

„Be to, dažnesnis apsipirkimas leidžia pasinaudoti geriausiomis nuolaidomis. Prekybos tinklai skelbia ne tik kassavaitines akcijas, tačiau pateikia ir specialių pasiūlymų, kurie galioja tik savaitgalį arba vieną konkrečią dieną“, – atkreipia dėmesį V. Budrienė.

Griežtai laikykitės pirkinių sąrašo – TIESA, BET NE VISADA. Dažnesnio apsipirkimo spąstai – impulsyvūs pirkiniai. Kad valia būtų stipresnė, neikite į parduotuvę alkani arba be pirkinių sąrašo. Taip bus lengviau kontroliuoti norą išlaidauti.

Visgi, susidaryto sąrašo nereikėtų laikytis įsikibus aklai. V. Budrienė kviečia visuomet pasilikti erdvės korekcijoms. Pavyzdžiui, planavote pirkti vištienos krūtinėlę, tačiau gal atėjus į parduotuvę pastebėsite, kad tądien taikoma akcija šlaunelių mėsai, ir šios atsieis pigiau.

Pigesnis maistas yra prastesnis maistas – MITAS. Tuo dar tiki nemažai žmonių, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Pavyzdžiui, paprastai pigesni yra privačių prekės ženklų produktai, kurie kokybe niekuo nenusileidžia žinomesnių pavadinimų produkcijai, tačiau jų sąnaudos yra mažesnės.

Taip pat didesnė kaina ne visada reiškia, kad prekė bus tikrai kokybiškesnė. Kad tuo įsitikintumėte, užtenka prekybos centre patikrinti kelių produktų sudėtį. Kartais brangesniuose būna daugiau nebūtinai pačių sveikiausių priedų, o tarp pigesnių bus kažkas, kurio sudėtis labai gera.

Didesnės pakuotės ekonomiškesnės – TIESA, BET NE VISADA. Dažnas pirkėjas įpratęs, kad XXL ar „šeimyninę“ pakuotę įsigyti visuomet apsimoka labiau. Dažnu atveju tai yra tiesa, tačiau nebūtinai tai yra akmenyje iškalta taisyklė.

„Norint sumaniai apsipirkti, vertėtų pažiūrėti ne tik į galutinę kainą, bet į kainą už mato vienetą – pavyzdžiui, litrą ar kilogramą. Ją patogiai nurodome kainos etiketėje, ir ji atskleidžia ekonomiškiausią variantą. Pirkėjui yra lengviau palyginti to paties produkto skirtingų dydžių pakuočių kainas. Be to, tai naudinga ir renkantis tarp skirtingų gamintojų, prekės ženklų bei taip atrasti kišenei geriausią variantą“, – pataria V. Budrienė.

Lojalumo programos narystė apsimoka – TIESA. Prisijungimas prie jų dažniausiai nieko nekainuoja – pakanka programėlės išmaniajame telefone. Tapę nariais, skirkite laiko patyrinėti visas programos naudas.

„Lojaliems pirkėjams suteikiamos ne tik papildomos akcijos, nuolaidos tam tikroms prekėms ar jų grupėms, bet ir specialūs pasiūlymai: galima kaupti taškus ir juos mainyti į nuolaidas ar prizus, sulaukti asmeninių nuolaidų pagal mėgstamas prekes ar gimimo dienos proga. Be to, sutaupyti galėsite ir už parduotuvės ribų – prekybos tinklo partnerių parduotuvėse“, – pažymi V. Budrienė.

Per akcijas įsigykite daugiau – TIESA, BET NE VISADA. Mėgstamam produktui taikoma nuolaida nudžiugins kiekvieną. Dažnu atveju išties verta įsigyti didesnį kiekį ir taip gerokai sutaupyti. Kita vertus, reikia įvertinti kelis aspektus.

Kai kalbama apie greitai gendančius produktus, pavyzdžiui, jogurtą, sūrį ir mėsą, turėkite omenyje, kad pirkti daugiau, nei iš tiesų reikia, ne visada bus naudinga. Jei produktas suges anksčiau, nei spėsite jį suvartoti – pinigus tiesiog išmesite. Įvertinkite, ar spėsite suvalgyti. Arba – ar turėsite pakankamai vietos šaldiklyje užšaldymui.

Be to, ne visi prisimena, kad galiojimo laiką turi ne tik maisto prekės – pavyzdžiui, ir dalis buitinės chemijos produktų. Todėl prieš prisikraudami pilną vežimėlį pagalvokite, ar tikrai tą produktą spėsite sunaudoti.

Supjaustyti produktai visada yra brangesni – MITAS. Kai kurie pirkėjai mano, kad pirkti iš anksto supjaustytus vaisius yra brangiau nei pirkti sveikus ir pjaustyti juos namuose. Tai toli gražu ne konstanta – pavyzdžiui, perpus perpjauto ananaso ar arbūzo kaina už kilogramą bus ta pati, kaip ir sveiko. O pirkėjui tai patogiau – bus lengviau išsirinkti sunokusį vaisių ir nusipirkti tik tiek, kiek reikia.

Ir nors iš anksto supjaustyti bei supakuoti projektai gali būti šiek tiek brangesni dėl pakuotei naudojamų medžiagų kainos, tai negalioja sveriamų produktų vitrinose. Galite drąsiai prašyti atpjauti kad ir nedidelį gabalėlį torto, pasmulkinti išsirinktą mėsos gabalėlį ar atpjauti pusę lašišos filė. Kaina už kilogramą nuo to nepasikeis.