Suglumino nelygybė: pareigūnus pavadinus agurkais – bauda, o raginimai žudyti dėmesio nesulaukia

Dvigubi standartai. Taip vadina situaciją, kai už pareigūno pavadinimą agurku teks susimokėti baudą, o komentatoriai, raginantys žudyti, sudeginti ar išvežti į Aušvicą, nebūna nubausti. Anot policijos atstovo, reikėtų atskirti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, o kiekvienas atvejis yra individualus. Teisingumo ministrė inicijuoja įstatymo pataisas, kuriomis už neapykantos kalbą būtų galima patraukti ir administracinėn atsakomybėn.

Pavadino agurku – gaus baudą

Tauragės policija vasario 3 dieną skelbė, kad sausio pabaigoje vienoje „Facebook“ grupėje buvo publikuota nuotrauka, kurioje vaizduojamas tarnybinis policijos automobilis su prierašu, kurio tekstas žemina policijos pareigūnus.

„Iškalbingas ir drąsos nestokojantis 20-metis jaunuolis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas)“, – buvo rašoma policijos pranešime.

Kaip skelbė 15min.lt, prierašas skambėjo taip: „Stovi agurkai prie Pepco“. Už tokią žinutę Tauragės rajono gyventojas susimokės baudą nuo 90 iki 140 eurų.

Raginimuose nužudyti kurstymo neįžvelgė

Toks policijos sprendimas sukėlė diskusijas apie atvejus, kai komentatoriai, raginantys kitą nužudyti, sudeginti ar užpulti, nebūna nubausti.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais EŽTT paskelbė, kad Lietuvos teisėsauga nepagrįstai diskriminavo gėjų porą, kai atsisakė pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Strasbūro teisėjai nusprendė, kad prokuratūra ir teismai dėl neigiamo nusistatymo homoseksualų atžvilgiu be pagrindo atmetė prašymą atlikti tyrimą dėl raginimų susidoroti su vaikinais, kai vienas iš jų socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo bučinio nuotrauka.

Teisėjų kolegija kiekvienam iš jų priteisė po 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, valstybė taip pat turės sumokėti 5 tūkst. eurų už bylinėjimosi išlaidas.

Prieš šešerius metus po Pijaus Beizaro ir Mangirdo Levicko nuotrauka atsirado įžeidžiančių komentarų, pavyzdžiui, „I duju kameras abu“, „gėjai jūs sup..., jus naikinti“, „sudeginti pid...“, „Žudyt!“ (kalba netaisyta – LRT.lt). Klaipėdos prokurorai ir teismai prašymą pradėti tyrimą dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo diskriminuoti atmetė.

Lietuvos teisėsauga priėjo prie išvados, kad komentarai buvo „netinkamais žodžiais“ išreikšta nuomonė, ir nusprendė, kad tai nėra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pačios nuotraukos paskelbimą Lietuvos pareigūnai pavadino „ekscentrišku elgesiu“, kuriuo siekiama „tyčia paerzinti ar šokiruoti“ kitokias pažiūras turinčius žmones.

Klaipėdos teismas nutartyje taip pat pareiškė, kad vaikinai turėjo atsižvelgti į tai, jog „didžioji visuomenės dalis itin vertina tradicinės šeimos vertybes“.

Anot fotografo, bylą EŽTT laimėjusio P. Beizaro, nors Lietuva pralaimėjo EŽTT bylą, o teisėsauga įpareigota pradėti ikiteisminius tyrimus dėl minėtų komentarų, atrodo, kad ir toliau ieškoma, kaip tų žmonių nepatraukti atsakomybėn ir kaip juos išteisinti.

„Kyla toks jausmas, kad teisėsauga stovi ne mano pusėje – ne žmogaus, kuris patyrė neapykantos kalbą, o tų žmonių, kurie tuos komentarus rašė, pusėje. (...) Atrodo, kad viskas, ką teisėsauga stengiasi padaryti, tai išteisinti tą žmogų. Neįdomu jiems, kaip aš jaučiuosi, ką aš išgyvenau“, – portalui LRT.lt sako P. Beizaras.

Jis atvirauja – pikta ir liūdna matyti, kai žmogus baudžiamas už tai, kad pareigūnus pavadino agurkais, tačiau nieko nedaroma dėl raginimų nužudyti.

„Taip ir pasijauti – atrodo, kad pareigūnai yra kažkuo už tave geresni. (...) Nereikia nieko įžeidinėti, bet tada reikia žiūrėti ir vertinti visas situacijas vienodai, o ne ieškoti, kaip išteisinti žmogų, kuris, akivaizdu, nesigaili, kad parašė, jog kažką nužudys“, – tvirtina P. Beizaras.

Fotografas taip pat dalijasi kitu atveju, kai asmuo, parašęs neapykantą kurstantį komentarą iš savo „Facebook“ paskyros, nebuvo nubaustas, nes, teisėsaugos teigimu, nebuvo aišku, kas iš tiesų paspaudė klavišus ir parašė komentarą. Dėl to tyrimas buvo nutrauktas.

Įžvelgia dvigubų standartų

„Sugaudyti ir utilizuoti“, „deginti Aušvico kaminuose“ – tokių komentarų po vienu savo straipsniu sulaukė žurnalistas, LGBT teisių aktyvistas Jonas Valaitis. Tačiau tokie raginimai ir vadinimas „pyderastine atmaina“, velniu ar grasinimai nesulaukė pareigūnų dėmesio. Ši byla nukeliavo iki Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT).

2018 metų pradžioje dėl žeidžiančių komentarų J. Valaitis pateikė pareiškimą prokuratūrai, tačiau sulaukė atsakymo, kad atsisakoma pradėti tyrimą, o 2019 metų pradžioje buvo priimta neskundžiama teismo nutartis, pagal kurią tyrimas buvo galutinai sustabdytas.

Iš viso J. Valaitis pranešė apie daugiau nei 20 komentarų, tačiau per metus buvo nustatytas vienas asmuo. Pasak jo, nors Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė išvadą, kad komentaras buvo kurstantis neapykantą, teisėsauga nusprendė sustabdyti tyrimą. Tuomet žurnalistas kreipėsi į EŽTT ir praėjusių metų pabaigoje pasiekė žinia, kad prokuratūra tyrimą atnaujina, kadangi gavo raštą iš EŽTT.

„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje yra labai aiškiai pasakyta, kad nė iš vieno žmogaus negalima tyčiotis nei jo žeminti ar kitaip kankinti. Akivaizdu, kad su tos nuostatos taikymu Lietuvoje kyla problemų – vieni yra lygesni prieš kitus“, – portalui LRT.lt sako J. Valaitis.

Jis taip pat pabrėžia neteigiantis, kad dėl pareigūnų įžeidinėjimo žmogus neturėtų būti nubaustas, tačiau tvirtina, kad neturėtų būti dvigubų standartų.

„Jei įžeidi pareigūną, tu lieki nubaustas – labai griežtai. O jei įžeidi kitą asmenų grupę, tau nieko nebūna, nes tai yra saviraiškos laisvės ir teisės“, – ironizuoja žurnalistas.

J. Valaitis kalba, kad nors neapykantos kalba ir neapykantos kurstymas gali sukelti rimtų neramumų, kitų nusikaltimų, į tai Lietuvoje vis dar numojama ranka. Tai, pasak jo, lemia ir netinkama įstatyminė bazė.

„Labai stebina tai, kad Lietuvoje į neapykantos nusikaltimus vis dar numojama ranka. Problema tai, kad teisinė bazė nėra sutvarkyta tinkamai. Teismai baudžia žmones ir juos nuteisia tada, kai nusikaltimas yra labai rimtas, – aš nesiginčiju, kad reikėtų elgtis kitaip, kad už švelnius nusižengimus reikėtų bausti.

Bet, kai vertinama neapykantos kalba, pavyzdžiui, prieš LGBT asmenis, teisėsaugos institucijos pirmiausia vertina, kad tai neva nerimta. Nors, pasigilinus, kokią žalą visuomenei daro komentarai, tai vėliau eina ir asmenų užpuolimai... Matome, kad tie nusikaltimai yra gana rimti ir tų žmonių, kurie kursto neapykantą, niekas nebaudžia“, – teigia J. Valaitis.

„Mane labai patį stebina tai, kad policija pasitelkia savo jėgas tam, kad apgintų save, bet savo tiesioginių pareigų ginti visuomenę kaip ir nevykdo, jei kalbame apie neapykantos nusikaltimus“, – apgailestauja J. Valaitis.

Ragina atskirti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę

Kaip LRT.lt sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, nuo 2015 metų liepos įžeidimas buvo dekriminalizuotas ir baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą nebetaikoma.

„Dekriminalizavus įžeidimą, liko galimybė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, prašant priteisti moralinę kompensaciją. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis numato galimybę ginti pažeistą asmens garbę ir orumą.

Šiuo atveju asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą“, – pažymi R. Matonis.

Pasak policijos atstovo, minimais atvejais reikėtų atskirti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Administracinių nusižengimų kodeksas konkrečiai numato atsakomybę būtent už statutinio pareigūno įžeidimą, juo remiantis ir yra priimti šie sprendimai, aiškina R. Matonis.

„Minėtuose nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jau kalbame apie baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju kiekvienas atvejis yra individualus, tyrėjai vertina visas aplinkybes, o, jas įvertinus, nutarimą tvirtina prokuroras“, – teigia policijos atstovas.

R. Matonis primena pavyzdį, kad dėl sausio pradžioje paskelbto vaizdo įrašo, kuriame du vyrai sutrypia vaivorykštės spalvų vėliavą, ją apšlapina ir sudegina, policija pagal Baudžiamąjį kodeksą pradėjo tyrimą dėl kurstymo prieš žmonių grupę. Apie tai anksčiau rašė portalas LRT.lt.

Inicijuos įstatymo pataisas

Komentuodama aprašomus atvejus, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymi, kad atsakomybė už pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą bei atsakomybė už neapykantos kalbą numatyta skirtinguose įstatymuose. Pareigūnų pažeminimas reglamentuojamas Administracinių nusižengimų kodekse, tad atitinkamai procedūra yra paprastesnė ir greitesnė nei taikymas baudžiamosios atsakomybės, kuri yra numatyta už neapykantos kalbą, sako E. Dobrovolska.

„Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų garbės pažeminimo atvejais dažniausiai įžeidimai išreiškiami tiesiogiai pareigūnams ir yra greičiau identifikuojami, o neapykantos kalba yra dažnai nukreipta prieš tam tikrą visuomenės grupę, jos identifikavimas ir fiksavimas dažnai priklauso nuo nukentėjusio asmens ar neabejingų piliečių iniciatyvos, didelį vaidmenį turi ir nevyriausybinės organizacijos“, – LRT.lt sako ministrė.

Anot jos, EŽTT byla „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“ atskleidė sistemines mūsų problemas – nepakankamą teisėsaugos institucijų dėmesį neapykantos kalbai, netinkamą identifikavimą ir tyrimą. Šioje srityje turime dar nemažai iššūkių ir erdvės tobulėti, tvirtina E. Dobrovolska.

„Turime užtikrinti, kad visos visuomenės grupės, nepaisant lyties, tautybės, seksualinės orientacijos ir kitų pagrindų, būtų vienodai apsaugotos nuo neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų. Valstybė turi skirti tinkamą pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų, o neapykantos kalba negali būti toleruojama mūsų visuomenėje, ką numato ir Lietuvos Respublikos Konstitucija“, – kalba ministrė.

Tačiau, E. Dobrovolskos teigimu, yra ir džiuginančių tendencijų, kai teisėsaugos institucijos pastaruoju metu aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi šioje srityje, girdi ESBO pastabas, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kurie leidžia ugdyti pareigūnų kompetencijas neapykantos kalbos kontekste.

Teisingumo ministrė įstatymo pataisomis taip pat sieks mažinti homofobijos ir kitokios formos neapykantos kalbos apraiškas. Įstatymo pataisos praplėstų ribas, kai už diskriminacinę kalbą būtų galima bausti.

Svarstoma įvesti ne tik baudžiamąją atsakomybę, kuri šiuo metu numatyta už neapykantos kurstymą, bet ir pagalvoti apie tam tikrą administracinės atsakomybės taikymą už neetiškus, nepagarbius, diskriminaciją kurstančius kalbos atvejus.

„Teismai baudžiamąją atsakomybę taiko kaip kraštutinę priemonę – tokiu būdu dalis komentarų autorių, kurių pasisakymo turinys, teismų vertinimu, nesiekia pavojingumo lygio, leidžiančio taikyti baudžiamąją atsakomybę, lieka be teisinės atsakomybės.

Administracinės atsakomybės įvedimas leis užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą. Niekinančio pobūdžio komentarai, manytina, galėtų būti administracinių nusižengimų objektu, tokiu būdu būtų galima taikyti paprastesnes procedūras ir efektyviau tirti komentarus“, – aiškina E. Dobrovolska.

Ministrė taip pat kelia klausimą, kiek per ikiteisminį tyrimą reikalingos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos teikiamos išvados, kurios „išskirtinai komentarus vertina lingvistiniu požiūriu, nematant konteksto“.

„Manyčiau, kad neapykantos kalbos vertinimą geba atlikti teisėsaugos institucijos, vertindamos visus elementus. Šią diskusiją jau inicijavau su Generaline prokuratūra ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba“, – pažymi E. Dobrovolska.

Primena teisės aktus

Pasak policijos atstovo, Baudžiamojo kodekso (BK) 154 straipsnis nurodo, kad „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“

BK 145 straipsnis nurodo, kad „tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.“

Atsakomybė dėl statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo reglamentuota Administracinių nusižengimų kodekse, ten rašoma, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.

www.lrt.lt