REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Gruodžio 22 d. 12:34

Suabejojus, ar diplomatų pavardes paviešinęs G. Nausėda neatskleidė tarnybos paslapties, Prezidentūra situacijos nekomentuoja

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


287283

Viešojoje erdvėje kilus klausimams, ar prezidentas Gitanas Nausėda, paskelbdamas konkursuose į ambasadoriaus Lenkijoje postą dalyvavusių diplomatų pavardes, neatskleidė tarnybos paslapties, Prezidentūra tokių įtarimų nekomentuoja.

Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienį G. Nausėda naujienų portalui tv3.lt įvardijo, kad konkursuose į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje dalyvavo Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. Netrukus po to Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška suabejojo, ar šalies vadovas galimai neatskleidė tarnybos paslapties.

„Pavardžių atskleidimas yra konfidencialumo pažeidimas, pažeistas įstatymas. Dabar pagal įstatymus, VSD privalėtų pradėti tyrimą dėl tarnybos paslapties atskleidimo“, – „Facebook“ rašė A. Januška, remdamasis Diplomatinės tarnybos įstatymu.

„Arba, jei tai nėra paslapties atskleidimas, tai nuo šiol visi yra laisvi kalbėti apie kandidatus ir pavardes, viešai juos aptarinėti, nes prezidentas padarė precedentą“, – pridūrė jis.

ELTA pasiteiravo Prezidentūros pakomentuoti pasirodžiusią informaciją ir pakomentuoti, ar diplomatų pavardžių atskleidimas, Daukanto aikštės vertinimu, laikytinas galimu tarnybos paslapties atskleidimu. Visgi, Prezidentūra nurodė situacijos nekomentuosianti.

„Nekomentuosime“, – Eltai teigė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Ginčas dėl ambasadoriaus Lenkijoje tęsiasi daugiau nei savaitę

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA