Su prezidentu susitikę partijų lyderiai pasidalino savo siūlymais, kaip spręsti nelegalių migrantų sukeltą krizę

Ketvirtadienį vykusiame politinių partijų lyderių ir prezidento Gitano Nausėdos susitikime aptarta dėl iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų srautų susidariusi krizinė situacija šalyje. Partijų pirmininkai pasidalino savo siūlymais, kaip efektyviausiai galėtų būti išspręsta nelegalių migrantų sukelta krizė šalyje.

R. Karbauskis: turime rasti diplomatinių poveikio priemonių

„Mano kalboje buvo šnekėta apie tai, kad turime rasti diplomatinių poveikio priemonių, nes kitu būdu mes tos problemos tiesiog neišspręsime. Nereikia kalbėti, kad mes turime kažkam nuolaidžiauti, tiesiog mes turime turėti partnerius, kurie galėtų nunešti (žinią – ELTA), kas laukia Baltarusijos, jeigu jie nenustos elgtis taip, kaip elgiasi šiandien“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu teigė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Ir šioje situacijoje dėl nepaprastosios padėties mes konstatavome, kad jos skelbti tiesiog nėra prasmės, nes mes dar nesame panaudoję kitų priemonių“, – pridūrė jis.

R. Karbauskio teigimu, būtent Europos Sąjungos institucijos turėtų spręsti, ar jos pačios skiria savo derybininkus, ar ieško trečiųjų šalių, kurios galėtų būti tarpininkės.

„Bet reikia šnekėti apie tai, kad sankcijos iš Europos Sąjungos gali būti dar griežtesnės ir Baltarusija gali patekti visiškai į Rusijos glėbį. Ir tikintis to, kad Baltarusija kaip valstybė nenori išnykti“, – sakė politikas.

„Tai šioje situacijoje yra vilties, jau tie signalai yra iš Baltarusijos pusės, kad jie norėtų šnekėtis apie tai, kad vis dėlto pagalba šiems nelegaliems migrantų srautams turėtų būti užbaigta“, – taip pat akcentavo jis.

V. Tomaševskis: siūlome ieškoti kontaktų su Baltarusijos pareigūnais

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis teigė, kad jo vadovaujama partija siūlo ieškoti kontaktų su Baltarusijos pareigūnais siekiant užmegzti dialogą.

„Mes visų pirma pasiūlėme ieškoti kontaktų su Baltarusijos pareigūnais, jeigu su Lukašenka nesikalbama, jis nepripažintas prezidentu. Tai yra ministerija, yra ambasados, yra pasienio pareigūnai. Kitas klausimas, tai jau mano asmeinis pasiūlymas, tai stiprinti savivaldą“, – žurnalistams teigė V. Tomaševskis.

Jis taip pat akcentavo, kad jo vadovaujama partija turėjo pasiūlymų, susijusių su Ruklos poligonu.

„Ruklos poligonas, tai yra milžiniški plotai, 12 tūkst. hektarų, tai maždaug pusė Vilniaus teritorijos aptvertos. Tai būtų tinkama vieta, jeigu ši krizė nesibaigs, šią krizę suvaldyti“, – akcentavo LLRA-KŠS pirmininkas.

A. Armonaitė: turime didinti spaudimą Baltarusijai ir tikėtis, kad nelegalios migracijos kanalas bus uždarytas

Susitikime dalyvavusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė mano, kad nelegalios migracijos srautus Aliaksandro Lukašenkos režimas ėmė organizuoti siekiant duoti atsaką Europos Sąjungos sankcijoms. Visgi Laisvės partijos pirmininkė mano, kad sankcijas reikėtų dar labiau didinti, taip spaudžiant režimą siekti pokyčių.

„Tam, kad pokyčiai kaimynėje vyktų demokratijos linkme, mes turime tęsti ekonomines sankcijas, ir jas gilinti, kad režimas neužsidirbtų iš Europos Sąjungos finansų sistemos, politikos. Tokiu būdu kuriant spaudimą mes galime tikėtis, jog ir nelegalios migracijos kanalas, kuris yra specialiai organizuojamas, atidarytas į Lietuvą, kad jis užsidarys“,- po susitikimo sakė A. Armonaitė.

V. Blinkevičiūtė: būtina stiprinti sienos apsaugą, vykdant užsienio politiką pasitelkti ES institucijas

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad visų pirma būtina stiprinti sienos apsaugą, taip pat vykdant užsienio politiką pasitelkti visas Europos Sąjungos institucijas.

„Pirmiausiai – sienos apsauga. Nedelsiant ir dabar reikia sutelkti visus pajėgumus tam, kad mes turėtume realią sienos apsaugą, o ne tokią, kokia buvo iki tol. Tai aptarėme ir pas prezidentą, ir mes, socialdemokratai, tikrai palaikysime visus sprendimus, kad sienos apsauga su trečiąja valstybe būtų reali“, – žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Antra vykdant užsienio politiką reikia pasitelkti visas Europos Sąjungos  institucijas. Dirbti su Europos Sąjungos institucijomis kartu tam, kad išardytume nelegalios migracijos tinklus atitinkamose valstybėse ir kad tie srautai būtų sumažinti. Kito kelio tikrai nėra“, – pabrėžė ji.

Politikė taip pat akcentavo, kad nepaprastosios padėties įvedimas pasienio savivaldybėse kol kas, jos vadovaujamos partijos nuomone, nereikalingas.

„Mes, socialdemokratai, sakome, kad šiandien tikrai neturėtume įvesti nepaprastosios padėties, nes negali atsitikti taip, kad trys tūkstančiai nelegalių migrantų galėtų pakirsti mūsų valstybės pagrindus. Bet situaciją reikia stebėti nuolat ir reikalui esant imtis iš karto veiksmų, jeigu tokia nepaprastoji padėtis būtų reikalinga“, – teigė politikė.

E. Gentvilas: matome, kad kai kurios politinės partijos pakursto neramumus

Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat pažymėjo Lietuvos užsienio politikos tęstinumą Baltarusijos atžvilgiu.

„Gabrielius Landsbergis nevykdo savo užsienio politikos, šita užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra aptarta, nuspręsta visose ES šalyse: nepripažinti tariamos diktatoriaus pergalės, nepripažinti migrantų krizės kaip legitymios ir taikyti ekonomines sankcijas režimui. Nekalbėkime, kad kažkas Lietuvoje vykdo skirtingą nuo ES užsienio politiką“,- mano E. Gentvilas.

Liberalas taip pat pabrėžė, kad politinės partijos kartais daro neigiamą įtaką ir nelegalios migracijos klausimu kartais pakursto neramumus tarp vietinių gyventojų

„Politinės partijos gali padaryti arba teigiamą, arba neigiamą įtaką vieniems ar kitiems procesams. Savivaldybių taryboms, merams, bendruomenėms. Kartais matome, kad pavieniais atvejais politinių partijų įtakos yra pakurstyti neramumus, užuot padėjus pareigūnams kovoti su krize“,- mano LRLS frakcijos seniūnas.

Jis teigia pozityviai vertinąs vykstančias diskusijas dėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tuo pačiu teigia šiuo metu dar nepalaikantis idėjos pereiti prie šio teisinio režimo.

„Liberalai vertina pozityviai, kad yra svarstoma ir analizuojama nepaprastosios padėties įvedimo galimybė, jeigu nebūtų tos analizės, būtų kaltinimai, tai kodėl neanalizuojame. Nei prezidentas, nei politinių partijų vadovai nepasisako už nepaprastosios padėties įvedimą, tačiau tegul Vyriausybės ekspertai atlieka įvertinimą, kokią naudą tai galėtų duoti ir kokiomis aplinkybėmis galėtų būti įvesta“,- sakė E. Gentvilas.

V. Uspaskichas: Darbo partija už tai, kad Baltarusijos pasienyje būtų statoma siena

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas akcentavo, kad Lietuvos valstybinė siena privalo būti apsaugota. Pasak jo, dėl to Darbo partija palaiko iniciatyvą, kad Baltarusijos pasienyje būtų statoma siena.

„Lietuva yra valstybė, turi savo valstybinę sieną, ji turi būti apsaugota. Jeigu reikėtų kariuomenės pagalbos, tai turi būti suteikta tokia galimybė, suteiktas toks įgaliojimas. Tikrai Darbo partija yra už tai, kad būtų statoma siena, kad būtų suteiktas įgaliojimas kariuomenei apsaugoti“, – sakė V. Uspaskichas

„Į šiuos pabėgėlius reikia žiūrėti ne tik kaip į pabėgėlius nuo kažkokių karo veiksmų, reikia žiūrėti, kad tarp jų nebūtų infiltruotų. Aš nenorėčiau, kad Lietuvoje įvyktų kokie nors panašūs įvykiai kaip 2001 metais Amerikoje, Manhetene“, – pabrėžė jis.

Būtent dėl to, pasak jo, turėtų būti vykdoma griežta nelegalių migrantų patikra.

V. Uspaskichas taip pat pabrėžė, kad šioje krizinėje situacijoje Lietuvos užsienio politika turėtų būti bendra su Europos Sąjunga.

J. Pinskus: ar Lietuvos užsienio politika pagreitino demokratinius procesus Baltarusijoje – didelis klausimas

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Jonas Pinskus reiškė susirūpinimą dėl Lietuvos užsienio politikos nulemtų rezultatų.

„Man teko prezidentui išreikšti frakcijos ir partijos vardu tokį susirūpinimą, kad lyg mūsų užsienio politikos tikslai yra geri: demokratija ir t.t. Bet kai mes analizuojame rezultatus, rezultatai yra priešingi. Po šių veiksmų, kurie dabar įvyko Baltarusijoje, mes realiai praradome opoziciją. Opozicijos lyderiai arba pabėgo, arba areštuoti, arba identifikuoti“, – žurnalistams sakė J. Pinskus.

Todėl, pasak jo, tai, ar Lietuvos valdžia savo veiksmais pagreitino demokratinius procesus Baltarusijoje, yra didelis klausimas.

„Ar mes iš tiesų, žinodami, kad prezidentas Lukašenka nepasiduos, ar mes jo nestumiame į Rusijos glėbį ir ar neatsiras prie mūsų sienos su Baltarusija 680 kilometrų, ar neatsiras rusų tankai. Analizuojant tikslus ir analizuojant rezultatą iš tikrųjų reiktų didžiulį dėmesį atkreipti į priemones, kaip mes tai darome“, – sakė jis.

ELTA