„Su Lietuva širdy“

Praėjusį penktadienį jau dvidešimt pirmą kartą iš Prienų Laisvės aikštės į Ariogalą, kurioje savaitgalį vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių tradicinis sąskrydis „Su Lietuva širdy“, išlydėti laisvės ugnies nešėjai.

Renginio metu skambėjo patriotinės dainos, tylos minute, vėliau salvėmis pagerbti tie, kurie verti didžiausios tikro lietuvio pagarbos, nes jie paaukojo gyvenimą ar netgi gyvybę vardan tos Lietuvos, vardan ateities, vardan visų mūsų…

Bėgikus ir susirinkusius sveikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius, buvęs ilgametis laisvės ugnies nešėjas Egidijus Visockas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo pirmininkas Leonas Sakalavičius bei jo pavaduotoja Dalytė Raslavičienė. Kalbėjusieji džiaugėsi, jog Lietuvoje dar yra aktyvaus jaunimo, kuriems ne vis vien, kas buvo daugiau nei prieš 70 metų. Jie priminė, kokia svarbi šaliai yra istorija, kuri buvo ir kuri dar tik bus, bei akcentavo, kad už jos kūrimą esame atsakingi visi mes.

„Visų pirma, noriu padėkoti visiems susirinkusiems. Įprastai tokių renginių proga kalbantys asmenys dažnai išreiškia mintį, kad: „Tie žmonės, kurie žuvo, ne už tokią Lietuvą, kurią šiandien turime, kovojo.“ Noriu pasakyti, kad daugelio tų žmonių, kurie kovojo už Lietuvą, šiandien jau nebėra su mumis, ir todėl už tai, kokia ji yra šiandien, esame atsakingi mes. Ir ta kova nesibaigė… Mes kuriame Lietuvą užsidėdami uniformą, nusišypsodami vienas kitam, duodami draugui petį. Kurkime savo šalį ir ji tikrai bus tokia, už kokią tie žmonės kovojo“, – kalbėjo Egidijus Visockas.

Tai, kokia brangi tėvynė ir jos istoriniai vingiai, įsirėžę ne tik atmintyje, bet ir giliai širdyje, akcentavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo pirmininko pavaduotoja Dalytė Raslavičienė: „Mes iš tų, pažemintų, į juodus sąrašus įtrauktų, į gyvulinius vagonus sugrūstų ir ištremtų į tolimiausius Sibiro kampelius ilgai ir kankinančiai mirčiai, sugrįžome ne visi…

Tie, kurie nesugrįžo, liko ilsėtis Sibiro taigoje, o mes jų kaulelius surinkome ir parvežėme. Pirmos kartos tremtinių, mūsų senelių, jau nebėra. Jie kad ir sugrįžo, bet baisių ligų kankinami atgulė jau gimtojoje žemėje, nesulaukę laisvos Lietuvos… Likome mes, antra karta, kuri, dar būdami vaikais, vykome kartu su tėvais ir mūsų pareiga buvo atversti tą skaudų istorijos puslapį bei išpildyti tėvų ir artimųjų valią. Mes, antroji karta, įmynėme į savo žemę ir palikome gilius pėdsakus, pradėjome rašyti istoriją, tačiau turiu vilties, kad trečioji karta tremtinių, kurie gimė Sibire, tęs mūsų darbus ir toliau rašys tą skaudžios istorijos atmintį, nes mes jos užbaigti tikriausiai nebepajėgsime.“

Renginio vedėja Ligita Gediminienė sakė: „Tik prasmingas veiksmas ir bendraminčių sąjunga ir yra to tikrojo mūsų buvimo šiame pasaulyje paslaptis. Nelikite abejingi, kartu su vaikais ir vaikaičiais saugokite tai, kas yra tautos istorija.“ Šiems žodžiams nuskambėjus buvo uždegta laisvės ugnis, o Lietuvos istorijos atmintin įrašytas dar vienas puslapis.
Rimantė Jančauskaitė

„Su Lietuva širdy“ – Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis

Jau trečią dešimtmetį pirmą rugpjūčio šeštadienį Raseinių rajone, Ariogaloje, Maironio apdainuotos Dubysos slėnyje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) suburia likimo brolius ir seseris. Šis sąskrydis – tai išskirtinė galimybė susitikti ir pabendrauti su gyvaisiais istorijos liudininkais, patyrusiais sovietines represijas. Vienas prasmingiausių sąskrydžio momentų – bėgikų atnešta amžinoji Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės ugnis, skirta sąskrydžio šventiniam aukurui uždegti. „Su Lietuva širdy“ kasmet sulaukia daugiau nei 5000 dalyvių. Renginyje apsilanko išlikę gyvi Lietuvos partizanai, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir Laisvės kovų dalyviai, aukščiausia šalies, rajono ir Lietuvos dvasininkijos vadovybė, žiniasklaida.