Su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida bendravusiam advokatui R. Burdai nepavyko nuginčyti VSD išvados apie keliamą grėsmę Lietuvai

Su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida bendradarbiaujančiam advokatui Ryšardui Burdai teisme kol kas nepavyko nuginčyti Valstybės saugumo departamento (VSD) sprendimo, kuriuo jis priskirtas prie asmenų, galinčių kelti ir keliančių grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį paliko galioti pirmos instancijos teismo verdiktą, jis galutinis ir nebeskundžiamas.

R. Burda Eltai teigė, kad kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre.

„Vienareikšmiškai bus kreipimasis į EŽTT. Šis sprendimas dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje tiesa ir teisingumas egzistuoja skirtingose dimensijose. Lietuva jau pralošė vieną bylą EŽTT dėl įtariamojo teisės gintis viešojoje erdvėje. Mano atveju aš, kaip advokatas, kaltinamas tuo, kad viešojoje erdvėje gyniau kaltinamuosius Sausio 13-osios byloje“,  – Eltai sakė R. Burda.

Advokatas teigė, kad 2022 m. priimtas VSD sprendimas turi būti panaikintas, nes yra nepagrįstas, neteisingas, neteisėtas, netoleruotinas.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis Eltai teigė, kad situacija bus vertinama gegužę vyksiančiame Advokatų tarybos posėdyje.

„Teismo sprendimas nebuvo žinomas, gavę jį, nepaliksime be dėmesio, įvertinsime šitą situaciją“, – Eltai sakė M. Kukaitis.

R. Burda Sausio 13-osios byloje atstovavo Rusijos piliečiams Jurijui Meliui, buvusiam viename iš tankų, sovietų daliniams 1991 m. sausį užimant televizijos pokštą, ir buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui. Atlikęs 9 metų bausmę J. Melis pernai grįžo į Rusiją, o M. Golovatovas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadas, vadovavęs „Alfa“ grupei, šturmavęs Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, Sausio 13-osios byloje Lietuvos teismų buvo nuteistas kalėti už akių ir mirė prieš dvejus metus.

Įsigyti ginklą norėjusį advokatą patikrino VSD

R. Burda į institucijų nemalonę pateko, kai į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi dėl leidimo šaunamajam ginklui. Pagal įstatymą, policijos įstaigos, gavusios prašymą, atlieka patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ar leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, netaikomi įstatyme nustatyti apribojimai.

Ginklų negali įsigyti ir turėti leidimo prašantis fizinis asmuo, apie kurį VSD turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis VSD perduoda policijos įstaigai, kuri, remdamasi patikrinimo rezultatais (įvertinusi gautus duomenis), priima sprendimą išduoti leidimą ar jo neišduoti įstatyme nustatytais pagrindais.

VSD, atsakydamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato paklausimą, 2022 m. kovo 29 d. raštu pateikė neįslaptintą informaciją. Joje buvo nurodoma, kad „R. Burda bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida. Duodamas interviu šioms žiniasklaidos priemonėms R. Burda bando teisiškai pagrįsti Rusijos prieš Lietuvą naudojamus istorijos naratyvus, susijusius su Lietuvos okupacija 1940 m., Lietuvos teisiniu statusu po 1990 m. kovo 1 d. Nepriklausomybės atstatymo akto paskelbimo, SSRS kariuomenės ir OMON veiksmų teisiniu statusu 1991 m. sausio mėnesio įvykių metu bei baudžiamųjų įstatymų taikymo Sausio 13-osios byloje aspektais. (...) Įvertinus informaciją, nustatyta, kad R. Burdos veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui.“

Be to, VSD teigė turintis ir įslaptintos informacijos, jos advokatui pateikti negali.

R. Burdos ginčą su VSD 2022 metais nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad 2019 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime konstatuota, kad Kremliaus valdantysis elitas prieš užsienio valstybes, tarp jų ir Lietuvą, nukreiptą Rusijos informacinę politiką išnaudoja kaip įtakos formavimo instrumentą. Šiam instrumentui plėtoti išnaudojami ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintys asmenys, bendraujantys su Rusijos žiniasklaida, apie tai pasisakoma ir 2022 metų bendro VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

Teismas padarė išvadą, kad iš VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinio advokatas galėjo suvokti jo esmę ir turinį, nes jame nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis VSD pateikė informaciją policijos įstaigai. Teismas, įvertinęs VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo turinį, pareiškėjo skundo ir VSD atsiliepimo į skundą argumentus, išanalizavęs bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jis nėra pagrįstas teisės aktų normomis ar jo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. Teismo vertinimu, VSD 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas atitinka viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymas administraciniame procese nenumatytas, pareiškėjo siekis, kad būtų paneigta informacija apie jį (dėl grėsmės valstybės saugumui), nėra susijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymu. Teismo vertinimu, toks reikalavimas negali būti nagrinėtinas administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. 

Skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui R. Burda teigė, kad, jeigu jis nebūtų kreipęsis dėl „B“ kategorijos šaunamojo ginklo leidimo išdavimo, nebūtų sužinojęs, kad yra įtrauktas į asmenų, „keliančių grėsmę valstybės saugumui“ sąrašą.

„Todėl nepagrįsta teigti, kad VSD saugojo valstybę nuo norinčio apsiginkluoti Lietuvos Respublikos piliečio ir dėl to nagrinėjamu atveju kilo ginčas. Nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas kilęs dėl pareiškėjo, kaip advokato, pripažinimo ar nepripažinimo grėsme valstybės saugumui dėl jo vykdomos profesinės veiklos. Teismas, nepasisakydamas dėl VSD formuluotės pareiškėjo atžvilgiu, netiesiogiai pripažįsta, kad advokato procesinė veikla baudžiamajame procese gali kelti grėsmę valstybės saugumui“, – skunde raše R. Burda.

VSD Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes jis pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, o pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, nes grindžiamas prielaidomis, nepagrįstais teiginiais dėl bylos dalyko, jame nenurodytas ir nepagrįstas nei vienas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindas.

R. Burda, kuriam dabar yra 60 metų, yra socialinių mokslų daktaras, anksčiau yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), yra buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, 1990–1994 m. Vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamente, Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Tardymo valdyboje užėmė ypatingai svarbių bylų tardytojo pareigas.

Advokato praktika jis verčiasi nuo 2015 m.