Su „čekiukais“ įkliuvo daugelis, į teisiamųjų suolą sėdo tik keli: žinomas advokatas įžvelgia labai negeras tendencijas

Neabejotina, kad Andriaus Tapino pradėta „Skaidrinam“ iniciatyva, virtusi „čekiukų“ skandalu, pagadino nervus ne vienam valstybės tarnautojui ir savivaldos atstovui. Tačiau daugybė „čekiukų“ skandalų jų herojams baigiasi skirtingai – vieniems užtenka grąžinti pinigus, atsiprašyti, o tada galima toliau gyventi lyg niekur nieko, tuo tarpu kitiems tenka sėsti į teisiamųjų suolą ir ginti savo garbę.

Generalinė prokuratūra sako, kad net ir grąžinę pinigus politikai ar valstybės tarnautojai negali būti garantuoti, kad nesulauks baudžiamosios bylos. Tuo tarpu Alfa.lt kalbinti žinomi teisininkai teigia, kad tokia situacija kelia klausimų, ir net dalijasi įtarimais, ar tik vienu ar kitu atveju nežaidžia prokurorų ambicijos ir kiti įtakos svertai ar aplinkybės. Pavyzdžiui, iš aukščiau prokuratūrai duoti nurodymai.

Vienas meras teisiamas, kitas – ne

Kaip skirtingai gali pasibaigti iš esmės panašios „čekiukų“ istorijos, parodo du pastaruoju metu žiniasklaidoje gan plačiai nušviesti atvejai – Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, kaip nurodyta socialdemokratui pateiktame kaltinime, už savivaldybės lėšas apmokėjo žmonos telefono sąskaitas, internetinės televizijos paslaugas ir įsigijo televizorių „Samsung“. Taip, anot kaltinimo, Jonavos rajono savivaldybei meras padarė 1487 eurų žalą – dėl šios sumos ir savo veiksmų M. Sinkevičius buvo apkaltintas piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu, nuteistas, o dabar mėgina savo nekaltumą įrodyti apeliaciniame teisme.

Mindaugui Sinkevičiui tenka įrodinėti savo nekaltumą, kai kitiems kolegoms pasisekė gerokai labiau / Josvydas Elinskas/ELTA

Kitas panašus atvejis su (kol kas) visiškai skirtinga pabaiga – Kretingos rajono mero Antano Kalniaus. Po A. Tapino atlikto tyrimo paaiškėjo, kad pastarasis politikas buvo pamėgęs dideliais kiekiais piltis dyzeliną (pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 15 d. A. Kalnius du kartus pylėsi po 78 ir 46 litrus kuro, dar po savaitės – per valandą pylėsi du kartus ir iš viso įsipylė 131 litrą kuro). Nors iš karto galima įtarti, kad meras viso už valdiškas lėšas įsipilto kuro tikrai nepanaudojo pagal paskirtį ir taip šias valdiškas lėšas pasisavino, prokuratūra į teismą kreipėsi ne su baudžiamąja byla, o su civiliniu ieškiniu, dėl viešojo intereso gynimo.

Praėjusį balandį A. Kalnius pats paskelbė, kad susitarė su prokuratūra taikiai ir į savo savivaldybės biudžetą grąžino kiek daugiau nei 7,5 tūkst. eurų.

Du skirtingi merai. Vienas pasisavino 7,5 tūkst. eurų, tačiau baudžiamosios bylos nesulaukė, antras į teisiamųjų suolą sėdo dėl maždaug 1,5 tūkst. eurų.

Vienas kitam nemaišo

Alfa.lt pasiteiravo Generalinės prokuratūros, ar yra kokie nors nustatyti ir viešai prieinami kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar konkretus „čekiukų“ atvejis nusipelno baudžiamosios atsakomybės, ar užtenka kreiptis į teismą civiline tvarka. Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė atskleidė įdomų niuansą: ikiteisminis tyrimas ir prokurorų pareikštas ieškinys dėl pasisavintų lėšų grąžinimo – du visiškai skirtingi procesai, kurie gali vykti tuo pačiu metu, o sprendimą, kurį pradėti, priima patys prokurorai.

„Atkreipiame dėmesį, jog kiekvienas konkretus atvejis yra individualus ir sprendimą priima ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, įvertinęs surinktą informaciją ir teisminę bylos perspektyvą“, – teigia R. Stundienė.

Generalinėje prokuratūroje priimami sprendimai gali sugriauti ir karjerą, ir gerą reputaciją / Dmitrijus Radlinskas Alfa.lt

Anot prokuratūros atstovės, būna atvejų, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, tačiau tuo pat metu kreipiamasi į teismą su ieškiniu, kad pasisavinti pinigai greičiau būtų grąžinti valstybei.

R. Stundienė taip pat atskleidė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų lėšų panaudojimo Kretingos rajono savivaldybėje tebevyksta, o tai, kad A. Kalnius grąžino dalį gautų lėšų, neužkerta prokurorui kelio iškelti merui baudžiamąją bylą.

Skirtingiems politikams – skirtingi standartai

Tuo tarpu patyrę teisininkai tokią situaciją, kai vieni politikai už čekiukus sėda į teisiamųjų suolą, o kitiems užtenka grąžinti pinigus, vertina kritiškai. Buvęs Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, dabar – žinomas advokatas Giedrius Danėlius Alfa.lt teigė matantis tam tikrų objektyvių požymių, kada konkreti „čekiukų“ istorija gali virsti baudžiamuoju persekiojimu, tačiau kartu pripažino manantis, kad greičiausiai prokurorai turi nusistatę tam tikras ribas, kurių neperžengus dar nereikėtų konkretaus politiko tempti į teisiamųjų suolą.

„Čia prielaidų lygmenyje labai – gali būti, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdanti institucija ir pati supranta, kad nebūtų čia labai smagu ir gerai visos Lietuvos savivaldybių tarybų narius apdalinti baudžiamąja atsakomybe, tai turi būti kažkokia riba. Manau, kad gal yra įvertintas pavojingumo laipsnis, kuris lemia, kada čia galima taikyti dar viešojo intereso gynimo priemones, o kada jau tik baudžiamąsias priemones. Gal aš klystu, vertinu tik kaip išorinis stebėtojas“, – sakė G. Danėlius.

Giedrius Danėlius / Julius Kalinskas/ELTA

Tuo tarpu kitas visuomenėje žinomas teisininkas, advokatas Vytautas Sirvydis situaciją su „čekiukų“ skandalais įvertino gerokai kategoriškiau. Anot jo, nuostabą kelia tai, kaip selektyviai yra vertinamas vienų ar kitų politikų elgesys.

„Galiu pakomentuoti tik savo nusistebėjimą, tai viskas, ką aš galiu pakomentuoti.

Kiek aš esu stebėjęs situaciją, o aš jau ją mačiau iš tam tikrų procesų, nors tiesiogiai (su jais) nedirbu, mane labiausiai stebina štai kas – tam tikrų asmenų atžvilgiu, tokių, kaip turbūt vieno žinomo socialdemokratų politiko atžvilgiu, iš karto, nedelsiant (pradedamas) ikiteisminis tyrimas ir labai greitai jis sustartuoja, labai greitai byla atiduodama į teismą. Nu o ką ten labai tirti, visi gi duomenys yra. Ir tokių asmenų atžvilgiu procesas labai greitai juda į priekį ir jau rezultatas yra.

Kitų gi asmenų atžvilgiu laikomasi, bent jau aš drįstu teigti, štai tokios pozicijos – jeigu asmuo pripažįsta, kad taip, taip, aš čia taip dariau negerai, grąžina pinigus ir mušasi į krūtinę, tai dažniau atsitinka taip, kad nepradedamas ikiteisminis tyrimas. Nors iš teisės taško žiūrint – koks skirtumas? Tai gerai, prisipažinimas ir gailėjimasis turėtų lengvinti baudžiamąją atsakomybę, bet ne padėti išvengt tokios“, – teigė V. Sirvydis.

Vytautas Sirvydis / Alfa.lt

Pasiteiravus, ar minėtas žinomas socialdemokratų politikas yra Jonavos rajono meras M. Sinkevičius, advokatas atsakė ne visai tiesiai. „Taip… Na, ko gero“, – sakė V. Sirvydis.

Priklausomi nuo prokurorų malonės

Anot V. Sirvydžio, dabartinė bendra situacija yra ganėtinai ydinga vertinant teisiniu aspektu, kadangi lieka neaišku, kodėl vieni politikai ar valstybės tarnautojai už tokį patį elgesį traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o kitiems pastaroji negresia.

„Tas nevienodumas… Aš vis dėlto žiūriu į Konstituciją. Konstitucijoje parašyta taip – įstatymas turi būti visiems taikomas vienodai. Čia, šiuo atveju, labai nevienodai. Tai dėl ko prokuratūra nutarė elgtis selektyviai, klausimas prokuratūrai“, – teigia advokatas.

Teisininkas atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą – anot V. Sirvydžio, jeigu jau nėra aiškių kriterijų, kada kokio nors „čekiukų“ skandalo herojus sodinamas į teisiamųjų suolą, o kada ne, iš esmės toks prokuratūros dėmesio sulaukęs asmuo tampa priklausomas nuo prokuroro simpatijų ir malonės. Maža to, įmanoma netgi dar nemalonesnė versija – kai nėra aiškių kriterijų, prokurorų sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar jo nepradėti gali priklausyti ir nuo iš aukščiau gautų nurodymų.

„Kadangi tokių kriterijų, bent jau man žinomų, nėra, tai taip ir atsitinka, kad yra simpatijos ir antipatijos. (Gal) kai kuriems asmenims prokuratūra ar, dar blogiau būtų, kažkas virš prokuratūros, formuluoja užduotį, kad va, štai šituos asmenis reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – teigia V. Sirvydis.