Su Alytuje viešėjusiu aplinkos ministru – nuo padangų gaisro iki chemijos gamyklos

Alytuje ketvirtadienį lankėsi aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris su savivaldybės vadovais, atstovais, Seimo nariais diskutavo miestą neraminančiomis temomis. Ministras išdėstė labai aiškią poziciją tiek dėl Alytų nusiaubusio padangų gaisro padarinių ir toliau besiklostančios situacijos, tiek dėl į Dzūkijos sostinę besitaikančios chemijos pramonės gamyklos.

Sandėliuojamų padangų kalnai įstrigo teismuose

Diskusijose aktyviai dalyvavo ir Seimo nariai Vytautas Bakas, Julius Sabatauskas, Artūras Skardžius. Susitikime dalyvavo ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Rikantas Aukškalnis.

„Mes jau patirtį turėjome su padangų gaisru ir daugiau jos pakartoti nenorėtume. Dabar degusio pastato sandėliuose turime įspūdingo dydžio padangų kalnus ir niekas negali garantuoti, kad ta gaisrą sukėlusi pelė vėl jo nesukels. Kas utilizuos tas padangas? Tose patalpose yra privatus kapitalas. Turime gamyklos teritoriją, kurioje mums trūksta investuotojams galimų pasiūlyti plotų, o jie yra užimti padangomis. Visa tai įstrigę teisminiuose procesuose. Ką šiuo klausimu planuoja daryti ministerija? Ar nebus taip, kad įmonė bankrutuos ir padangų sutvarkymo reikalą paveldės miestas?“, – padangų gaisro padarinių klausimus kėlė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

„Situacija nėra paprasta, nes įmonės turtas yra areštuotas ir jam pritaikytos apsaugos priemonės. Esame suskaičiavę, kad ten likę apie 4 tūkstančius tonų žaliavos ir dar 1,5 tūkst. tonų padangų. Antstoliai, teismai visą šį vadinamą turtą yra užrakinę. Įmonė yra praradusi taršos leidimą ir nuo praėjusių metų rugsėjo ji nebegali vykdyti veiklos. Laukiame, kaip situacija išsirutulios. Kai pasibaigs teismai, mes tikrai padėsime sutvarkyti padangas“, – žadėjo ministras.

Taip pat jis akcentavo, kad buvo pakeistos viešųjų pirkimų taisyklės ir kaip pavyzdį ministras pateikė įmones „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos kelių direkcija“ kuri iš perdirbtų padangų statytų garsą slopinančias sieneles ir tokiu būdu į viešosios infrastruktūros plėtrą būtų kuo dažniau įtraukiamos panaudotos žaliavos. Esą tai turėtų padėti realizuoti naudotas perdirbtas padangas.

S. Gentvilas pabrėžė, kad Aplinkos ministerija pateikė ir įstatymų projektus, kuriuose būtų nubrėžtos pakankamos garantijos įmonių tokių kaip „Ekologistika“ veikloms. Jis paaiškino, kad tokios įmonės turėtų turėti adekvataus dydžio kapitalą tam, kad įvykus katastrofai, užtikrintų nuostolių apmokėjimą savo finansais, o ne iš valstybės ir mokesčių mokėtojų lėšų.

N. Cesiulis ministro prašė kreiptis į teismą dėl padangų utilizavimo ir patalpų atlaisvinimo. Ministras žadėjo šiuo klausimu kreiptis į teismą ir prie jo dar sugrįžti.

Ministerija neturi svertų vertinti gamyklos klausimą

Būtent padangų gaisras tapo pretekstu pro padidinamąjį stiklą pažvelgti į Alytuje planuojamos mineralinių uolienų perdirbimo gamyklos veiklą ir jos poveikį aplinkai, miestui, gyventojams.

Ministras S. Gentvilas pabrėžė, kad šį jau maždaug dvejus metus virš Alytaus susikaupusį debesį, iš kurio nuolat tikimasi žaibų, jis stebi jau kurį laiką.

„Savivaldybė, savo laiku turėjusi teisę išnaudoti „veto“, kad tokiai veiklai Alytuje būtų užkirsta galimybė, tuo nepasinaudojo ir tai suteikė pretekstą įmonei UAB „MS LT01“ toliau planuoti veiklą. Šiuo metu su atsakingomis institucijomis derinama PAV ataskaita. Ministerija informaciją apie planuojamą gamyklą oficialiai gaus tik tada, kai ataskaita bus parengta ir patvirtinta, tačiau mes žinome, kad įmonei sunkiai sekasi interesus suderinti su priešgaisrine apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, visuomenės sveikatos centru, matėme ir savivaldybės administracijos teiktas pastabas. Įmonė turi įrodyti, kad jos planuojama veikla neturės jokio poveikio aplinkai, o mes – sudėti visus saugiklius. Mums kaip ministerijai pasirodė keista, kad įmonė neplanuoja jokių alternatyvų, o yra nusitaikiusi į konkrečią teritoriją Alytuje. Mes kaip ministerija nesiimame nieko vertinti, nes oficialiai nieko nesame gavę dėl ataskaitos, kurią rengia įmonės atstovai. Neturime tam jokios teisės, nors Aplinkos ministerija dėl planuojamos gamyklos ir yra gavusi kreipimųsi tiek iš Seimo narių, tiek iš investuotojų forumo, tiek iš Alytaus miesto savivaldybės“, – kalbėjo ministras.

Žaliosioms investicijoms finansų netruks

Su aplinkos ministru diskutuota ir apie Alytaus miesto ambicijas eiti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimo keliu. Kalbėta ne tik apie šildymo, apšvietimo sritis, bet ir automobilių sukeliamos taršos mažinimo galimybes.

„Miestas pradeda galvoti apie tai, kaip daugiabučių kiemuose įrengti elektrinių automobilių įkrovimo stoteles, nes dabar daugiabučių namų gyventojams pro langus tenka išmesti elektros kabelius ir pat automobilių stovėjimo aikštelės. Matome, kad elektromobilių eksploatacija auga, taip pat Europos sąjungos reikalavimus ir tikslą, kad nebeliktų vidaus degimo varikliais varomų automobilių. Ar yra galvojama, planuojama, kaip spręsti situaciją dėl elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtros“, – klausė meras N. Cesiulis.

Ministras pasidžiaugė, kad Alytus turi ambiciją tapti žalesniu miestu, tačiau patikino, kad jis kaip urbanistas akcentus dėliotų kiek kitaip. Esą miestas nebus žalias, jeigu strategiją rems automobiliais. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo daugiafunkcio planavimo pėsčiųjų, dviračių infrastruktūrai, tada turėtų būti galvojama apie viešojo transporto sistemos patrauklumą ir tik galiausiai orientuotis į automobilius.

Buvo paliesta automobilių taršos mokesčio tema, kurį būtų planuojama atiduoti savivaldai. Skaičiuojama, kad kasmet Alytus iš to papildomai galėtų gauti apie tris milijonu eurų ir investuoti į žaliojo miesto programos įgyvendinimą.

Ministras pabrėžė, kad tikėtis greito proveržio, pereinant nuo vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių iki hibridinių ir elektra varomų automobilių, neverta, mat dabar vidutiniškai lietuvio automobilio vertė siekia 5 tūkstančius eurų, kai vidutinis naudotas elektromobilis kainuoja apie 15 tūkst. eurų.

S. Gentvilas pabrėžė, kad Lietuvoje reikėtų apie 6000 viešųjų įkrovimo stotelių, kurios priklausytų savivaldai ar kitiems viešiesiems valdytojams ir dar apie 54 tūkst. privačių tokių įkrovimo stotelių.

„Šiame procese Aplinkos ministerija jau nedalyvauja, tai Energetikos ir Susisiekimo ministerijų kompetencijose ir jos šiuo metu ruošia elektromobilumo studiją. Turėtų būti peržiūrimas visas šalies elektros tinklas, mat tokio galingumo poreikiui, kokio reikia elektromobilių įkrovimo stotelių įvadams, dabartinis elektros tinklas nėra pasiruošęs“, – pasakojo ministras ir užtikrino, jog parama planuojama atsinaujinančių energijos šaltinių tinklo plėtrai ir žadėjo, kad žaliosioms investicijoms finansavimo tikrai netruks.

Dėl stringančių renovacijų atsakymų neturi

Susistikimo metu paliestas ir renovacijų klausimas. Ministras S. Gentvilas vos prieš keletą valandų grįžęs iš Liublianos, parvežė žinią, jog ten buvo sutarta dvigubinti modernizacijos fondą, kuriame savivaldybių turto atnaujinimui bus skirta apie 40 milijonų eurų ir ragino tuo aktyviai pasinaudoti ir Alytaus miestą.

Alytaus miesto meras iškėlė ir kitą opų klausimą, kaip bendrijas paskatinti renovacijoms, jeigu šiuo metu statybinės medžiagos išbrango dvigubai, o šildymo kaštai jau nebevaidina tokio reikšmingo vaidmens gaunamų pajamų kontekste.

„Mes paskaičiavome, kad Alytaus miesto teatro pastato renovacija atsipirks per 120 metų, tai puikiai suprantame, kad čia nekvepia jokia matematika. Paskaičiavus, kad butui daugiabučio renovacija atsieis bene buto vertės kainą, tai atmuša bet kokią motyvaciją modernizuoti. Čia kyla rimtų iššūkių. Kaip tai galima paskatinti“, – ministro klausė meras.

„Tai ne renovacijos, o iškilusių žaliavų kainų problema. Apie tai kalbėjomės ir su statybininkų asociacija, ir su Viešųjų pirkimų tarnyba. Daugiabučių renovacijas dengiame 30 procentų ir daugiau nepadengsime. Turime pinigų tiek, kiek turime. Visas pasaulis dabar patiria didelį infliacinį šoką ir atsakymų šia tema neturiu“, – kalbėjo ministras ir plačiau papasakojo apie priemones, kuriomis bus siekiama paskatinti ir pagreitinti modernizacijos procesus.

Susitikime buvo paliestos ir kitos temos – medelyno teritorijos parėmimą iš miškų urėdijos į savivaldos rankas bei planus teritoriją įveiklinti, urbanizuoti, vandentvarkos sistemos laukiančius pokyčius ir įmonių sujungimo planus, problemas nuotekų sistemoje, atsirandančias po kiekvienos didesnės liūties.

Po diskusijų savivaldybėje aplinkos ministras lankėsi Alytuje veikiančiose įmonėse „Jakobsen Home Co“ ir „Haltex“, planuojamoje mineralinės uolienos perdirbimo gamyklos „MS LT01“ teritorijoje, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre bei UAB „Dzūkijos vandenys“.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“