„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus.

Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną.

– Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Juk per karantiną nebuvo nei kur nueiti, nei ką nupirkti. Dovanos idėja gimė internete aptikus videoįrašus, kuriuose demonstruojami nematyta technika „piešti“ paveikslėliai. Tiesą sakant, piešti man visada patiko ir sekėsi, bet tiesiog nebuvo kada tuo užsiimti. Buvau pasiilgusi meno ir kai pamačiau, kaip prancūzų, turkų menininkai kuria originalius paveikslus su vinimis ir siūlais, užsidegiau noru išmokti. Pirmais paveikslėliais – kavos puodeliu ir gėlių vaza – nudžiuginau močiutę ir anytą ir užsikabinau. Nelengvas procesas tiesiog vežė, o rezultatas kaskart vis gerėjo, gražėjo, – pasakoja Jovita.

„Tapyti“ plaktuku ant lentos – tai ne pieštuku ant balto popieriaus piešti. Padarius klaidą neištrinsi, todėl labai gerai reikia apgalvoti, kur kalti vinį, kad lenta nesuskiltų ir piešinys „nesuplyštų“, kad tarpeliai tarp jų būtų vienodi, o lenkimo linija graži. Gali būti ir taip, kad prasėdėjus prie paveikslo 20–30 valandų lenta gali sutrūkti ir visas darbas nueis niekais. Kad taip neįvyktų, Jovitos vyras Povilas sumąstė, kaip apsaugoti ruošinį, padarytą iš šimtamečių lentų, pritvirtinant papildomą plokštę.

„Drobe“ tampa ne tik natūralios medžio lentos, bet ir klijuoto medžio bei medžio drožlių plokštės. Ruošinys dažomas, nutepamas aliejumi, deginamas, aptempiamas įvairių spalvų oda.

Minčių paveikslams Jovita ieško internete, nukopijuotus paveiksliukus pataiso: pakoreguoja kai kurias linijas, prideda detalių ar šiek tiek pakeičia savaip. Pirmiausia apgalvoja vinučių išdėstymą, tarpelius tarp jų, kad piešinys būtų išvaizdus. Svarbu, jog iškart kiekviena vinis būtų savo vietoje, nes ją ištraukus liks skylutė.

Iškalti nedidelį paveikslėlį trunka mažiausiai dešimt valandų, prie sudėtingesnio, pvz. rotveilerio portreto, teko praleisti apie 50 valandų. Kai kuriems paveikslams panaudota apie 400 gramų vinių – žvilgančių, bet paprastų, nes dekoratyvios – brangios. Ilgiausiai Jovita sugaišta prie smulkių piešinių, nedidelių detalių, ypač atidžiai narstydama siūlus, paslepdama jų galus. Dar keletą valandų užtrunka pincetu tarp vinučių ištraukinėdama eskizo popierėlius. Galiausiai piešinys preciziškai narstant užpildomas plonais medvilniniais arba lininiais siūlais.

Feisbuko puslapyje „Jovita tapo“ J. Dabašinskienė dalijasi savo darbų nuotraukomis ir kiekvieno mėnesio 10 dieną skelbia konkursą.

– Žmonės rašo užuominas, kokio paveikslo norėtų, siūlo temas. Per mėnesį, iki kito mėnesio 10 dienos, aš savo nuožiūra iš pasiūlytųjų išsirenku vieną ir niekam nieko nesakiusi jį padarau. Nuotrauką įkeliu į feisbuką ir paveikslą tiesiog padovanoju tam žmogui, kurio temą pasirinkau, nors jo atlikimo idėjos kartais tenka ieškoti savaitėmis. Žmonės nustemba gavę tokią dovaną, o jų reakcijos būna geriausias įvertinimas – vieni tuoj pat dalijasi nuotraukomis su dovana, krykščia iš nuostabos, kiti net apsiverkia iš netikėtumo, – pasakoja Jovita.

Per metus plaktuku, vinutėmis, žnyplėmis ir siūlais J. Dabašinskienė „nutapė“ beveik 60 „styginių meno“ paveikslų – daugiausia kačių ir šunų portretų. Originalūs darbai iškeliavo į Vokietiją, Norvegiją, Airiją, Šveicariją, Ameriką. Jovitos dovanomis pasipuošė ir ne viena Marijampolės įstaiga: veterinarijos klinika, raktų dirbtuvės, šunų veislynas, jaunėlio sūnaus darželio grupė, taip pat draugių namai, darbo kabinetai ir kt.

Per metus gerokai ištobulinusi darbų technika, iškalusi gyvūnų, žmonių portretus, gėlių paveikslus, Jovita prisipažino, kad kūrybinės mintys vis neleidžia sustoti. Svajonėse – ornamentų, sudėtingų raštų „piešimas“. Ir jai tai tikrai pavyks!

Laukia kūrybinga vasara ir... Zyplių dvaras. Čia, vienoje iš salių, liepą J. Dabašinskienė pristatys savo originalių „styginių meno“ paveikslų parodą.

Ričardo Pasiliausko nuotraukos

Vinimis ir siūlais paveikslus kurianti Jovita Dabašinskienė sako, jog Lietuvoje ji, ko gero, vienintelė tuo užsiima.

Darbų seka: dešinėje – pirminis „piešinys“ vinutėmis.

Paveikslų kūrimas – sudėtingas procesas, o iki galutinio rezultato – ilgas kelias užpildant erdvę siūlais.

Nuotraukos iš Jovitos albumo

Pirmas paveikslas – močiutei.

Tokiomis priemonėmis kuriami paveikslai.