Studijos 2020: nuo „madingų“ studijų iki darbo rinkos poreikių

Kokie pasirinkimai šiemet laukia būsimų studentų? Į ką atkreipti dėmesį besirenkant ateities profesiją? Šalies švietimo atstovai teigia, kad nors šiemet švietimo sistemos reformos Lietuvoje ir nenumatomos, tačiau planuojamos net kelios naujovės.

Profesinių mokyklų proveržis

„Praėjusiais metais ypač išaugo stojančiųjų į profesines mokyklas studentų skaičius. Tai lėmė stiprus profesinio mokymo atsinaujinimas. Skirtas ne tik didesnis dėmesys mokymo programų pristatymui, bet ir pačių studijų programų tobulinimui. Šiandien profesinėse mokyklose suvirintojai, staliai ar konditeriai mokosi jau ne vien tik su įrankiais, bet ir su kompiuterinėmis programomis, moderniais robotais, simuliatoriais. Profesinis mokymas reaguoja į darbo rinkos ir asmens poreikius, todėl tobulina mokymo metodus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Viena iš aktyviai diegiamų naujovių, pasak jo, mokymasis pameistrystės forma, kai mokomasi darbo vietoje ir gaunamas atlyginimas už atliekamą darbą. Darbdaviams tai suteikia galimybę apmokyti būsimą darbuotoją pagal savo poreikius.

Jis dalijasi, kad šiais metais įgyvendinta dar viena naujovė. Priėmimo į profesinio mokymo įstaigas etapas pradėtas organizuoti sausio pabaigoje bei tęsis iki vasario vidurio tam, kad pirmame kurse studijas aukštosiose mokyklose nutraukę studentai galėtų iškart pradėti mokytis profesinio mokymo įstaigose neprarasdami pusės metų.

Daugės valstybės finansuojamų studijų vietų

„Šiuo metu šalies darbo rinkoje trūksta specialistų, susijusių gamyba, technologijų ir gamtos mokslais – matematikų, fizikų, chemikų, inžinierių, informacinių technologijų specialistų. Darbdaviai ir valstybė jau nebe prašo, o tiesiog maldauja tokių specialistų. Valstybė netgi skiria finansuojamas studijų vietas, todėl studentams už šių krypčių studijas mokėti nebereikia. Tačiau moksleiviams ne taip svarbu studijų programos, garantuojančios nemokamą mokslą, gerą atlyginimą ir užtikrinančios darbo vietą. Jie renkasi tai, kas jiems atrodo patraukliausia, nepaisant to, kad rinka perpildyta socialinių mokslų, politologijos, teisės, kūrybinių industrijų studijų programų absolventais“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Šią tendenciją atspindi ir stojančiųjų statistika – 2019 m., po ketverių metų kritimo, į viršų vėl smarkiai šoktelėjo stojančiųjų į socialinius mokslus skaičius.

Pasak G. Sarafino, anksčiau į šias studijų programas stodavo maždaug 38 proc. jaunuolių, šiemet – 43 proc. visų stojančiųjų. Tuo tarpu stojančiųjų į inžinerines studijų kryptis skaičius per penkerius metus sumažėjo net 2,6 karto. Taip pat sumažėjo ir stojančiųjų į žemės ūkio studijų programas skaičius.

„Dažnas jaunuolis sėkmingą profesinį kelią sau užkerta jau dešimtoje klasėje, kai renkasi disciplinas. Atsisakant fizikos, chemijos ar informatikos, smarkiai apribojamos galimybės rinktis studijų programas iš platesnio spektro specialybių. Taip lieka tik lengviausias kelias – stoti į socialinių mokslų kryptis, į kurias galima įstoti net ir besimokant prastai. Tad raginčiau 10 klasėje neatsisakyti sudėtingų disciplinų, nes jos atveria kur kas daugiau durų baigus mokyklą“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

Populiarins mokytojų profesiją

Siekiant sustiprinti pedagoginių studijų patrauklumą, naujovės studijų fronte numatomos ir universitetuose. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete (VU) šiemet pristatoma sustiprinta mokytojų rengimo programa.

„Tikimės, kad pedagoginių studijų patrauklumą padidins ir šiemet skiriamos stipendijos tiems, kurie rinksis būti mokytojais. VU naujojoje sustiprintoje mokytojų rengimo programoje stojantieji galės įgyti visapusišką, šiuolaikiškam mokytojui reikalingą tarptautinio lygio išsilavinimą. Jie lavins užsienio kalbas, gilinsis į skirtingas gamtos mokslų disciplinas, istoriją, geografiją, etiką”, – sako VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas.

I