Studentų lenktynės Klaipėdoje: matomi pirmieji dviračių miesto ženklai

Pasibaigusią Europos judumo savaitę Klaipėdoje vainikavo rugsėjo 23 dieną tradiciškai surengtos lenktynės įvairiomis transporto priemonėmis. Šiais metais įveikti atkarpą nuo pietinėje miesto dalyje esančios „Smiltelės“ stotelės iki Herkaus Manto g. 84 įsikūrusio Klaipėdos universiteto bandyta 8 būdais: važiuota miesto autobusu, maršrutiniu taksi, elektromobiliu, paprastu automobiliu, dviračiu, elektriniu dviračiu, elektriniu paspirtuku, o vienas dalyvis atkarpą nubėgo.

Dalyviai nuo „Smiltelės“ stotelės pajudėjo 7.38 val.

Pirmasis finišą pasiekė Igor Popov, važiavęs elektriniu dviračiu. Antroji į sutartą vietą elektriniu automobiliu atvyko Karolina Jurkauskaitė, trečias dviračiu atmynė Vytautas Petraitis. Visų jų važiavimo laikas - 21 min., jų rezultatus skiria tik sekundės. Po poros minučių prie pirmųjų prisijungė Emilija Skirmantaitė, atvažiavusi maršrutiniu mikroautobusu. Penktas buvo Alvydas Jokubauskas, elektriniu paspirtuku atvažiuoti užtrukęs 26 min. Automobiliu važiavęs Deividas Skuodas, guodėsi, jog per rytines transporto spūstis teko stoviniuoti prie šviesoforų, todėl užtruko 29 min. Šįkart ilgiau užtruko ir kelionė autobusu: nesulaukusi įprastu maršrutu važiuojančio ekspreso autobuso (paaiškėjo, jog jo nebuvo dėl techninio gedimo), Urtė Jonkutė sėdo į kitą autobusą ir į Klaipėdos universiteto teritoriją atvyko per ilgesnį negu įprastą kelionės laiką – 35 min. Aštuntas į sutartą susitikimo vietą atbėgo Viktor Chudnickij, jo rezultatas – 42 min.

Lenktynėmis nėra siekiama kokių nors rekordų, tiesiog norima įvertinti miesto infrastruktūros patogumą įvairioms transporto rūšims.

Kaip jau minėta, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms buvo patikrintas ne tik važiavimo trukmės, bet ir viešojo transporto paslaugos kokybės parametras – patikimumas, kai lenktynių dalyvei teko važiuoti ne greituoju, o kiekvienoje stotelėje stojančiu autobusu, kurio rezultatą be kita ko blogino nedrausmingi vairuotojai, važiavę tik autobusams ir elektromobiliams skirta „A“ juosta. Taigi šiemetinis autobuso rezultatas – antirekordas nuo pat 2009-ųjų, kuomet VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) kartu su Klaipėdos universiteto (KU) studentų sąjunga pradėjo rengti tokias lenktynes.

Nepaisant apmaudaus sutapimo, anot KKT laikinai direktoriaus pareigas einančio Andriaus Samuilovo, viešasis transportas Klaipėdoje yra patikimas keliavimo būdas. Reisų vykdymas mieste viršija 99,5%, - tai reiškia, jog šį rytą autobuso keleivei tiesiog nepasisekė: tokių atvejų, kai neatvyksta autobusas, pasitaiko vienas iš daugiau kaip dviejų šimtų.

Dviratėms transporto priemonėms šiemet sąlygos buvo kur kas geresnės. Rekonstruota ilga dviračių tako atkarpa Taikos prospekte leido, lyginant su pernykščiais metais, važiuoti didesniu greičiu, nekliudomiems kitų eismo dalyvių. Be kita ko,, elektriniu dviračiu važiavo ne studentas, o keliones dviračiais organizuojančios bendrovės darbuotojas, kuris galbūt ir savo profesionalumo dėka finišavo pirmasis.

Vis dėlto pernykščius rezultatus pagerino ir dviratininkas, ir elektriniu paspirtuku važiavęs studentas. Tai leidžia tikėtis, kad, įvertinę infrastruktūros pažangą, klaipėdiečiai vis dažniau rinksis kelionei šias ekologiškas ir greitas transporto priemones, ir Klaipėda pagaliau taps tikru dviračių miestu.

Verta pažymėti, jog lengvasis automobilis finišą pasiekė 3-8 minutėmis vėliau nei trys dvirãtės transporto priemonės. Automobilio trasa buvo ilgesnė (aplenkė Tiltų gatvę, kuria tranzitu važiuoti vidaus degimo varikliais varomi automobiliai neturi teisės), tačiau tokį jo kuklų rezultatą sąlygoja ir spūstys: per pusantrų metų lengvųjų automobilių Klaipėdos mieste pagausėjo keturiais tūkstančiais, tad važiuojant leistinu greičiu leistinomis kelio juostomis kelionė tikrai nebus greita. Net ir įrengus išmaniąją eismo valdymo sistemą, galima tikėtis veikiau kuro taupymo ir išmetimų mažinimo, o ne ženklaus automobilio kelionės trukmės sumažėjimo.

Tuo pačiu dviračių take lieka įsisenėjusių bėdų: kai kur Taikos prospekte autobusų stotelių paviljonai „įlipa“ į trasą, apsunkintas Baltijos žiedo, geležinkelio viaduko (laiptai Herkaus Manto gatvėje) kirtimas. Tai papildomai prideda kelionei 1-2 minutes.

Šį kartą lenktynėse organizatoriai atsisakė riedžio. Praėjusių metų patirtis parodė, kad ši transporto priemonė, važiuojant ja saugiu greičiu, nėra praktiška tokiems maždaug 8 kilometrų atstumams įveikti.

Lenktynės nuo starto iki apdovanojimų ceremonijos buvo transliuojamos tiesiogiai internetu. Pasižiūrėti šią laidą verta buvo ir dėl to, kad kviesti miesto valdžios, policijos vadovai, eismo dalyviai komentavo ir bendrąsias visiems rūpimas eismo problemas: gatvių ir transporto mazgų rekonstrukcijos planus ir eigą, spūsčių problemas, dviračių infrastruktūros plėtrą. Toks jau pernykštėse lenktynėse sukurtas standartas leidžia neformaliai, užtat iš esmės aptarti transporto eismo problemas.