STT pastabos dėl sporto infrastruktūros: įstaigų vadovai gali vienasmeniškai suteikti nuolaidas sporto organizacijoms

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę sporto infrastruktūros valdymo srityje, priėjo išvados, kad minėtos srities infrastruktūros naudojimo kontrolė turi trūkumų.

Kaip nurodo STT, tarnyba atliko korupcijos rizikos analizę valstybės sporto infrastruktūros ir turto suteikimo asmenims naudoti ir naudojimo priežiūros srityse biudžetinėje įstaigoje Lietuvos sporto centro ir viešosiose įstaigose „Sportas ir poilsis“, „Plytinės kartodromas“. Nustatyta, kad sporto infrastruktūros valdymas, naudojimo kontrolė ir valstybės įsitraukimas į su tokio turto naudojimu susijusių sprendimų priėmimą turi trūkumų ir yra tobulintinas.

Anot STT, korupcijos prevencijos pareigūnai atlikę analizę nustatė, kad valstybė nedalyvauja arba dalyvauja formaliai ar pasyviai įstaigoms priimant sporto infrastruktūros ir kito turto perdavimo naudoti tretiesiems asmenims sprendimus, susijusius su viešuoju interesu.

„Tai gali riboti sporto viešųjų paslaugų teikimą visuomenei, sporto infrastruktūros ir turto panaudojimą sportininkams rengti“, – atkreipia dėmesį analizę atlikę pareigūnai.

STT nurodo, kad, atliekant analizę, nustatytas atvejis, kuomet viešojoje įstaigoje, kuriai perduota valstybinė sporto infrastruktūra, neužtikrinama valstybės sprendimo viršenybė priimant sprendimus.

„Pavyzdžiui, valstybė yra įnešusi į įstaigos veiklą beveik 2 kartus daugiau turto, taip pat neatlygintinai panaudai neribotam terminui perdavė žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė didesnė nei 2,5 mln. eurų, tačiau neturi balsų daugumos šios įstaigos dalininkų susirinkime ir lemiamos įtakos priimant valstybės sporto infrastruktūros valdymo sprendimus (50 proc. dalininkė valstybė – 1 balsas ir 50 proc. dalininkas privatus asmuo – 1 balsas).

Tai gali lemti išskirtinai palankių veiklos sąlygų konkrečiam verslo subjektui sudarymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo nustatyta, jog minėtos viešosios įstaigos vadovas dalyvavo priimant perduotos valstybės sporto infrastruktūros valdymo ar priežiūros sprendimus ir pasirašė sandorius turėdamas privačių interesų su juridiniu asmeniu, kuriam ta pati sporto infrastruktūra jo sprendimu buvo perduota valdyti komercinei veiklai vykdyti“, – dėstoma STT pranešime spaudai.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai identifikavo, jog teisiniame reguliavime nenustatyti reikalavimai sporto organizacijoms, kuriuos jos turi atitikti, kad įgytų teisę neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis naudotis valstybės sporto infrastruktūra ir turtu. Taip pat nėra nustatyti sporto infrastruktūros ir kito turto suteikimo naudotis įvairiomis lengvatinėmis formomis (panauda, neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis teikiamos sporto paslaugos) kriterijai.

„Įstaigose nereglamentuota arba nepakankamai reguliuojama joms perduotos valdyti sporto infrastruktūros ir turto naudojimo tvarka. Tai gali sukelti neteisėtų susitarimų ir neobjektyvių sprendimų rizikas“, – perspėja STT pareigūnai.

Taip pat, kaip aiškina STT pareigūnai, atlikus analizę paaiškėjo, kad nagrinėtų įstaigų vadovai gali vienasmeniškai suteikti nuolaidas arba sudaryti lengvatines sąlygas selektyviai tam tikroms sporto organizacijoms, perduodant jiems naudoti valstybės sporto infrastruktūrą ir turtą, valdomos sporto infrastruktūros ir turto naudojimo priežiūros teisinis reguliavimas nepakankamai išsamus, o vykdoma priežiūra ir vidaus kontrolė, atskirais atvejais, yra itin formali.

STT nurodo, kad rekomendacinio pobūdžio pasiūlymai dėl nustatytų korupcijos rizikos veiksnių valdymo pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos sporto centrui ir viešosioms įstaigoms „Sportas ir poilsis“ bei „Plytinės kartodromas“. Šie viešojo sektoriaus subjektai per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.