STT: Lošimų priežiūros tarnybos veikla kelia įtarimų dėl protekcionizmo (papildyta)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kritikuoja Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) veiklą – teigiama, kad ji gauna neteisėtą paramą iš lošimo įmonių, neatlieka slaptų kontrolinių lošimų, leidžia steigti automatų salonus ir kazino prekybos centruose, nestebi nebeveikiančių, bet licencijas turinčių įmonių.

STT Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas sako, kad tokia LPT veikla kelia įtarimų dėl protekcionizmo.  

Jis pranešė apie nustatytą atvejį, kai LPT iš prižiūrimo verslo gavo finansinę paramą. 

„Identifikavome bendrovę, kuri teikė lošimų kūrimo paslaugas, atstovavo lošimų organizatoriams, šiek tiek dalyvavo lobistinėje veikloje. Tokia situacija kelia neobjektyvių sprendimų riziką, ypač kai parama teikiama priežiūros institucijai, kuri atsakinga už sektorių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė D. Lukauskas, pristatydamas STT nustatytus azartinių lošimų rinkos priežiūros trūkumus.  

„Paramos davėjas nebuvo lošimus organizuojanti bendrovė“, – pridūrė D. Lukauskas. 

LPT vadovas Virginijus Daukšys teigė, kad STT vertintu laikotarpiu tarnyba gavo 3,4 tūkst. eurų paramos: „2021 ir 2022 metais – po 1,5 tūkst eurų iš bendrovės „TV žaidimai“, kuri neorganizuoja lošimų, tik teikia paslaugas“.   

V. Daukšys komiteto nariams paaiškino, kad bendrovė kreipėsi į tarnybą raštu, ar galėtų teikti paramą, kuri  buvo panaudota reklamai ir skrajutėms: „Tik tiems dalykams, kam mums pinigų labiausiai trūksta.“  

Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas tikino, kad tarnybai bus uždrausta priimti bet kokią paramą iš jos prižiūrimų įmonių. 

STT turi daugiau priekaištų Lošimų tarnybai  

Pasak D. Lukausko, taip pat nėra aiškaus teisinio pagrindo priežiūros tarnybai atlikti slaptus kontrolinius lošimus. 

„Mūsų vertinimu, tai reiškia, kad tarnyba negali patikrinti svarbių aplinkybių. kaip vykdomas tapatybės nustatymas, ar sąskaitos nėra pildomos trečiųjų asmenų“, – kalbėjo D. Lukauskas.     

Pasak jo, fiksuotas vienintelis LPT specialistų surengtas slaptas lošimas –  tarnybos darbuotojas prisijungė naudodamas savo asmeninį elektroninį paštą ir tada buvo nustatyta pažeidimų.

D. Lukausko teigimu, LPT išduoda leidimus atidaryti automatų salonus ir kazino prekybos centruose, nors įstatymas tai draudžia – ten leidžiama atidaryti tik lažybų ir totalizatorių punktus.  

Pasak STT atstovo, LPT aiškina, jog įstatyme neaiškiai apibrėžta prekybos centro sąvoka, tačiau tarnyba neinicijuoja jo pakeitimų. 

Tuo metu Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba teigė, lošimų organizatoriai randa būdų apeiti įstatymą. 

„Tačiau kokią situaciją turime – lošimų organizatoriai išsinuomoja patalpas prekybos centro pastate, padaro atskirą įėjimą, suformuoja atskirą turtinį vienetą, pakeičia paskirtį ir ateina į tarnybą leidimo“, – pasakojo LPT atstovas.   

Be to, D. Lukauskas tikino, jog LPT nesiūlo keisti įstatymo ir apibrėžti visų nuotolinių lošimų rūšių.  

„Yra toks nuotolinis stalo lošimas gyvai. Pagal turinį jis jungia tiek nuotolinį, tiek antžeminį lošimus, bet įstatyme tokia rūšis neįtvirtinta“, – teigė D. Lukauskas.

Jo teigimu, tarnyba nėra nustačiusi ir aiškios lošimų rinkoje dirbančių žmonių, savininkų ir vadovų nepriekaištingos reputacijos tikrinimo tvarkos. 

„Nenumatytas periodiškumas, tvarka, kaip ir kada turi būti tikrinama, ar licencijuotos bendrovės bei jų darbuotojai vis dar atitinka keliamus reikalavimus dėl reputacijos. Kyla rizika, kad įmonės gali netekti tos reputacijos ir tas faktas kurį laiką gali būti bus nepastebėtas“, – komitete kalbėjo STT pareigūnas.    

Be to, LPT neturi galimybių panaikinti licenciją lošimų bendrovei, jeigu ji nutraukia veiklą ir, pasak D. Lukausko, „ilgą laiką – metų metus“ jos nevykdo. Anot jo, tokiomis įmonėmis nėra domimasi, jos netikrinamos. 

„Neveikiančios, bet licencijas išlaikiusios įmonės gali būti panaudotos apeinant tam tikrus teisinius ribojimus ir naudojamos kaip atsarginės įmonės, kurios naudojamos tada, kai kita įmonė praranda licenciją ar ji laikinai sustabdoma. Pavyzdžiui, ją nusipirkus būtų galima nemokėti vienkartinio mokesčio už licenciją“, – sakė D. Lukauskas.     

V. Daukšys informavo, kad tokios įmonės dabar yra dvi: „Bongo Slots“ ir „Lietuvos totalizatorius“.

Kaip BNS nurodė LPT Kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Žaldarienė, šios įmonės turi licencijas organizuoti lošimus B kategorijos automatais ir rengti totalizatorius, bet leidimų veiklai neturi.  

Pasak D. Lukausko, tarnyba per metus atlieka labai mažai – nuo trijų iki penkių planinių patikinimų, be to, jie būna  siauros apimties. Didžioji dalis pažeidimų pripažįstami mažareikšmiais, o dažnai taikomos poveikio priemonės – įspėjimai, per trejus metus nepaskirta nė viena bauda dėl pinigų plovimo.   

Finansų viceministras: sektorius labai jautrus   

Finansų viceministras K. Vaitiekūnas žadėjo, kad į STT pastabas bus reaguojama, bet verslas nebus „spaudžiamas“, nes kitu atveju žmonės loš nelegaliai. 

„Sektorius yra labai jautrus (...) 200 tūkst. žmonių pajaučia vienaip ar kitaip neigiamas šitos rinkos pasekmes (...). Jeigu tą sektorių kažkaip per daug prispausime, tai irgi nebus gerai, nes probleminiai lošėjai priklausomybės neatsisakys dėl to, kad užsidarys kažkokie salonai ar kazino, jie tiesiog loš nelegaliai“, – tvirtino viceministras.   

LPT duomenimis, dabar Lietuvoje veikia 12 azartinių lošimų bendrovių – joms priklauso 14 kazino, 70 lažybų punktų, 175 lošimų automatų salonai, išduota 10 leidimų organizuoti nuotolinius lošimus.

19 tūkst. žmonių yra apriboję galimybę lošti. 

2024 metų gegužę tuometinė finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė V. Daukšį naujai kadencijai dėl labai gero jo veiklos įvertinimo, o sprendimui įtakos turėjo ir milijonus pralošusio Šarūno Stepukonio istorija. Tuomet kritikuotos ne tik lošimų bendrovės dėl vangumo užkardant probleminius lošėjus, bet ir Lošimų priežiūros tarnyba dėl per menkos lošimų internete kontrolės.

V. Daukšys vadovauja tarnybai nuo 2015 metų.   

V. Daukšio teigimu, įstaigos biudžetas šiemet siekia 1,345 mln. eurų, iš jų 200 tūkst. eurų skirta vieningos Automatų kontrolės informacinę sistemos LAKI gerinimui, 963 tūkst. eurų – atlyginimų fondui.

LPT vadovo darbo užmokesčio vidurkis iki mokesčių siekia 6,9 tūkst. eurų, skyriaus vedėjo – 3,7 tūkst. eurų, patarėjų – 3,2 tūkst. eurų, o vyriausiųjų specialistų – 2,57 tūkst. eurų.